Pasaulietinis ir šventinis laikas Lietuvos kaime : ištakos, suvokimo formos ir raiška XX a.

LTObjektas: straipsnyje nagrinėjama laiko skirstymo į pasaulietinį ir šventinį atsiradimas ir tokio skirstymo supratimas bei raiškos formos Lietuvos kaime XX a. Tikslas: remiantis lauko tyrimų medžiaga, istoriniais duomenimis, nusakyti laiko skirstymo į pasaulietinį ir šventinį supratimą ir atsiradimo aplinkybes, aptarti tradicinio pasaulietinio ir šventinio laiko suvokimo formas ir raišką, nustatyti sovietmečiu įvykusius pasaulietinio ir šventimo laiko supratimo, sandaros ir funkcionavimo pokyčius ir tolesnę raidą XX a. pabaigoje Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. Metodai: istorinis, lyginamasis, analitinis, aprašomasis. Išvados: tyrimo metu nustatyta, kad krikščioniškame pasaulyje funkcionavęs laiko supratimas po krikšto priėmimo Lietuvoje tapo esmine valstiečių laiko struktūros suvokimo bei raiškos prielaida ir gyvavo iki XX a. vidurio. Kolektyvizavus žemės tikį buvo įvesta krikščionišką sampratą atitinkanti, tačiau sekuliari darbo ir poilsio dieną savaitės struktūra. Posovietiniu laikotarpiu išliko sovietinio laiko santykio samprata, tačiau oficialiai grįžo ir jame įsitvirtino sakralus sekmadienio ir religinių švenčių laikas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimo bendruomenė; Lietuvos kaimas; Pasaulietinis laikas; Tradicinė gyvensena; Šventinis laikas; Holy Times; Holy time; Rural Lithuanial traditional way of living; Rural community; Secular time; Secular times.

ENThe paper looks into the origins, perceptions and manifestations of secular and holy times in rural Lithuania in the 20t h century. Drawing on field research data and historical sources Mardosa traces down the changes in understanding, structure and functioning of traditional secular and holy time that took place during the soviet period. He also discusses further developments that followed at the end of the 20th century, after the restoration of independence. The research revealed that after Lithuania's christening the perception of secular and holy time characteristic of the Christian World determined the temporal structure and its manifestations in peasant communities in Lithuania. The Christian system of secular and holy days gradually settled into a norm and operated all throughout the 20t h century. The system saw a strict separation of holidays (religious festivals and Sundays) and secular working days. After the collectivisation of agriculture a secular week of working and days off that corresponded to Christian attitudes was put in place. In this structure devoid of officially religious time, the sacredness of the day off survived in believers' minds and real behaviour (i.e. not working on Sundays). The Soviet holiday system made Sunday a day offadding the Saturday to it. This made the structure ofthe week multifaceted. In the post-Soviet period, the same essential distribution of working and days off remained, except that the official sacred meaning of Sundays and religious holidays was reinstated. However, the secularisation ofthe society deprives the holiday time of much of its holiness and essentially stays at the same symbolical level as it used to be during the Soviet times. [From the publication]