Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai ir internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje (1939 09-1940)

• LKA leidinių archyvas: knygos tekstas

LT1939 m. rugsejo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją prasidejo Antrasis pasaulinis karas. Nors Lietuva pasiskelbė būsianti neutralia valstybe, prasidėjusio karo padariniai Lietuvą tiesiogiai palietė beveik nuo pat ріrmųjų dienų. Lenkiją užpuolus Sovietų Sąjungai, į Lietuvą ėmė bėgti Lenkijos kariuomenės kariai bei civiliai gyventojai. 1939 m. spalio 27 d. Sovietų Sąjungai grąžinus Vilnių Lietuvai, Lietuvai atiteko ir iš kitų Lenkijos rajonų nuo fronto pasitraukę buvusios Lenkijos gyventojai. Lenkijos kariai buvo internuojami, nuginkluojami, ir uždaromi į internuotųjų stovyklas. Internuotaisiais kariais besirūpinančios tarptautinės organizacijos pripažino, kad Lenkijos karių gyvenimo sąlygos, maitinimas, buitinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas visiškai atitinka tarptautinėse konvencijose keliamus reikalavimus. Lietuvai beveik 40 tūkst. civilių atbėgėlių ir internuotųjų karių išlaikymas, apgyvendinimas, administravimas buvo sunki našta. Ieškota būdų perduoti dalį atbėgėlių kitoms šalims. Pavyko susitarti tik su Vokietija ir SSRS. Atbėgeliams šelpti užsienyje ir Lietuvoje buvo paaukota per 7,2 milijonų litų. 34,84 proc.šios sumos buvo Lietuvos vyriausybės skirti biudžeto pinigai. Nepaisant to, dalis atbėgėlių Lietuvą laikė priešiška valstybe ir įsitraukė į antilietuvišką veiklą. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą visiems atbėgėliams buvo pasiūlyta priimti sovietinę pilietybę ir susirasti darbą. Atsisakiusieji buvo areštuojami ir tremiami.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Internavimas; Internuotieji lenkų kariai; Juozas Urbšys; Karo pabėgėliai; Kazys Škirpa; Lenkų pabėgėliai; 20 amžius; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Vilniaus kraštas; Žydai; Interned Polish soldiers; Internment; Jews; Juozas Urbšys; Kazys Škirpa; Lithuania in 1939-1940; Lithuanian-Polish relations; Polish refugees; The Second World War; Vilnius region; War refugees.

ENOn 1 September 1939, the German invasion of Poland started World War II. Even though Lithuania declared its neutrality, practically from the day one it was directly affected by the consequences of the commenced war. After the Soviet invasion of Poland, Polish army soldiers and civilians started fleeing to Lithuania. On 27 October 1939, the Soviet Union returned Vilnius to Lithuania. As a result, residents of former Poland who had moved away from the front of other Polish regions found their place in Lithuania. Polish soldiers were interned, disarmed and confined to internment camps. International organisations taking care of interned soldiers admitted that living conditions, provision of food, satisfaction of domestic and cultural needs of Polish soldiers fully complied with the requirements of international conventions. Subsistence, accommodation and administration of almost 40 thousand civil refugees and interned soldiers were a heavy burden for Lithuania. Lithuania was looking for ways to transfer part of the refugees to other countries. Agreements only with Germany and the USSR were reached. Over LTL 7.2 million was donated for refugees abroad and in Lithuania. 34.84 per cent of this amount was allocated from the Lithuanian State budget. Nevertheless, part of refugees regarded Lithuania as a hostile state and became involved in anti-Lithuanian activities. After the Soviet occupation of Lithuania, all refugees were proposed to adopt a Soviet citizenship and find jobs. Those, who refused to, were arrested and deported.