LTMokslininkai ir politikai vieningai sutaria, kad populiacijos stratifikacija ir nelygybė didėja, socialinis atotrūkis tampa platesnis ir visuomenė skirtingai išgyvena šiuos pokyčius. Straipsnyje analizuojami metodai ir indeksai, taikomi vertinant populiacijos ekonominę nelygybę. Remiantis moksline literatūra, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ir duomenimis iš Lietuvos statistikos departamento apie namų ūkių biudžetus, atlikti skaičiavimai ir aptarti faktiniai rezultatai. Apibūdinti skirtingų metodų ir indeksų pranašumai ir trūkumai, o taip pat jų taikymas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento oficialiais duomenimis apie vartojimo išlaidas atlikta Lietuvos miesto ir kaimo regionų ekonominės nelygybės analizė. Analizės rezultatai atskleidė nepaprastus skirtumus. Populiacija tiek miesto, tiek kaimo regionuose išleidžia apie 39 procentus visų vartojimo išlaidų maistui ir nealkoholiniams gėrimams, o tai yra didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje. Faktinis vartojimo išlaidų svyravimas siekia 50 procentų; oficialiai pateikiamas vartojimo išlaidų vidurkis nėra tikslus koeficientas, rodantis esamą situaciją. Faktinis vartojimo išlaidų pasiskirstymas Lietuvos miestuose ir kaimuose smarkiai skiriasi nuo idealaus. Tyrimo rezultatai leido daryti išvadą, kad nėra vienos geriausios ekonominės nelygybės matavimo priemonės; kiekviena iš jų turi pranašumų ir trūkumų. Išsamų situacijos vaizdą galima susidaryti tik taikant ir derinat įvairius metodus ir indeksus.Reikšminiai žodžiai: Ekonominė nelygybė; Metodika; Metodologija; Namų apyvokos; Namų ūkiai; Statistinis vertinimas; Statistinis įvertinimas; Vartojimo išlaidos; Consumption expenditure; Economic inequality; Household; Methodology; Statistical evaluation.
ENThe paper analyzes the methods and indices for evaluating population's economic inequality Based on the scientific literature, recommendations of international organizations and data available from the Department of Statistics al Lithuanian Republic House-hold Budget, calculations are made and actual results are discussed. Advantages and disadvantages of different methods and indices, as well as their application, are defined. Based on the official consumption expenditure data available from Lithuanian Department of Statistics an analysis of economic inequality in urban and rural areas in Lithuania was conducted. The findings revealed remarkable differences. Population in both urban and rural areas spend about 39 per cent of total consumption expenditure on food and non-alcohol beverages what is the highest indicator in the EU. Actual variation in consumption expenditures exceeds 50 per cent, consistently the officially shown mean of consumption expenditures is not a precise factor reflecting current situation Actual distribution of consumption expenditures in Lithuanian cities and in the country differs greatly from the ideal one the distributions of consumption expenditure are best described by the third power polynomial. The findings of the study allowed for drawing a conclusion that there is no single best measure of economic inequality, each of them has its advantages and disadvantages. An exhaustive picture of the situation is only possible when different methods and indices are applied and combined. [text from author]