Miestų plėtra ir elektroninė valdžia
LTSavivaldos institucijos turi užtikrinti miesto teritorijos plėtrą, ekonomikos augimą, darbo vietų skaičiaus didėjimą, investuotojų pritraukimą, bet taip pat turi vertinti planavimo objektą - teritoriją - kaip ribotą miesto resursą. Straipsnio tikslas - atskleisti miestų plėtros politikos formavimo ypatumus informaciniame amžiuje valdymo aspektu, pasiūlyti geresnę aplinką užtikrinančius sprendimus, efektyvesnius, aiškiau apibrėžtus miestų plėtros strategijos rodiklius. Šalyje visais lygiais, taip pat ir valstybės, būtina formuoti integruotas ir gerai formalizuotas teritorijų plėtros planavimo bei monitoringo sistemas su aiškiai išreikštu sąryšiu tarp bendrojo bei strateginio planavimo procesų, procedūrų, viešumo ir kt. požiūriais, taip pat ir žemesnio lygmens planavimo dokumentų. Tikslinga diferencijuoti visuomenės dalyvavimą planavimo procese pagal lygmenis. Miestų savivaldybėms tikslinga peržiūrėti ir koreguoti savo norminius dokumentus, taip pat inicijuoti tobulinimą teisinės bazės, apibrėžiančios bendrojo plano ir strateginio plano rengimo procedūras siekiant tarpusavio ryšio, didesnio suderinamumo ir integracijos su kitais teisės aktais. Miestų teritorijų planavimą pradiniame planavimo proceso etape tikslinga vykdyti stebėsenos ir priešprojektinių diskusijų su bendruomenėmis pagrindu. Formuojant stebėsenos sistemos indikatorius, būtina įvertinti raidos tendencijas: vadybinius savivaldos institucijų personalo gebėjimus; visuomenės aktyvumą, pilietiškumą dalyvaujant valdžios priimamų sprendimų procese; valdžios ir visuomenės partnerystę ir kt.Reikšminiai žodžiai: E valdymas, miestų plėtra; E-valdžia; Elektroninė valdžia; Miestų plėtra; Miestų plėtros strategija; Valdymo modelis; City development; E government, Urban development; E-Government; Management model; Strategy of town development.
ENMunicipal authorities must ensure the development of urban areas, economic growth, increasing number of jobs, attracting investors. But it should also regard the object of the planning – the territory – as a limited resource of a city. The article aims at describing the peculiarities of urban development policy formation in the age of information from the management perspective, proposing decision ensuring a better environment and more effective and clearly defined indicators for the urban development strategy. It is necessary to form integrated and well-formalised territorial development planning and monitoring systems in the country and at all levels, including the state- level, that would clearly distinguish the link between the general and strategic planning processes, procedures, publicity and other aspects, as well as planning documents at lower levels. It is appropriate to differentiate by level public participation in the planning process. City municipalities should revise and adjust their regulatory documents, and initiate the development of legal framework on the master plan and strategic plan preparation procedures, seeking better relation, harmonisation and integration with other legislation. The planning of urban territories at the initial planning stage of the process should be carried out on the basis of monitoring and pre-project discussions with communities. When forming monitoring system indicators, it is necessary to evaluate developmental trends: managerial skills of the staff of local authorities, public participation, civic participation in the government decision-making process, government and civil society partnerships, etc.
