Būtina patikslinti : ne Basanavičius, o Volteris : recenzija

LTRecenzijoje aptariamas Austės Nakienės ir Rūtos Žarskienės kruopščiai rengtas pačių pirmųjų, XIX amžiaus pirmojoje pusėje darytų lietuvių liaudies muzikos garso įrašų leidinys „Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942“. Leidinio sudarytojų rūpesčiu ir pastangomis atgaivinti daugiau kaip prieš šimtą metų daryti melodijų įrašai. Identifikuota net 117 fonografo volelių. Deja, į leidinį prasprūdo netikslumas, susijęs su iškilia Jono Basanavičiaus asmenybe: nurodoma, kad jis Šilavote yra užrašęs fonografu tris čia publikuojamas dainas. Leidinio rengėjas galėjo suklaidinti „Velenėlių knyga“ – taip pavadintas rankraštinis fonografų volelių katalogas, į kurį minėti įrašai įtraukti jau praėjus dviem dešimtmečiams, nurodant jų autorių esant Basanavičių. Esama argumentų, verčiančių teigti, kad pirmąsias dvi dainas, o tikriausiai ir visas tris yra užrašęs ne Basanavičius, o profesorius Eduardas Volteris ir Lietuvių mokslo draugijai jas įteikęs kartu su kitais leidinyje paskelbtais 1909 metais užrašytais dainuojamosios tautosakos kūriniais. Kita vertus, tos dvi dainos tada buvo įamžintos Basanavičiaus dėka. Iš Antano Radušio Basanavičius sužinojo, kad Šilavote esama dainingų moterų, iš jų buvo suburtas ir bažnytinis choras, tad galėjo Volteriui drąsiai rekomenduoti vykti užrašyti jų mokamų dainų. Tai, kad Šilavote prieš šimtą metų užrašytos dainos tapo mūsų kultūrinio palikimo dalele, yra Volterio nuopelnas, bet kartu prie to prisidėjo ir Basanavičius, nurodęs jam šio kaimo dainininkes.Reikšminiai žodžiai: A. Radušis; Basanavičius; Dainos; E. Volteris; Fonografo voleliai; J. Basanavičius; Patikslinimas; Volteris; Šilavotas; A. Radušis; Basanavičius; E. Volteris; Folk songs; J. Basanavičius; Phonograph rollers; Specification; Volteris; Šilavotas, Lithuania.

ENThe review discusses the publication of the very first Lithuanian folk music audio records, made in the first half of the 19th c., “Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942” [Lithuanian Ethnographical Music Phonograms 1908–1942], prepared by Austė Nakienė and Rūta Žarskienė. The compilers exerted effort to revive the records of melodies made over a hundred years ago. As many as 117 phonograph cylinders were identified. However, the publication contains an inaccuracy related to the prominent personality of Jonas Basanavičius: it indicates that he recorded three songs, which are published in this book, by a phonograph in Šilavotas. The compilers could be misled by the “Book of Cylinders”, the manuscript catalogue of phonograph cylinders, in which the mentioned records were included after two decades by indicating Basanavičius as their author. There are arguments that the first two songs, or perhaps even all three songs, have been recorded by Professor Eduardas Volteris, who gave them to the Lithuanian Scientific Society together with other folk songs recorded in 1909 and published in the book. On the other hand, those two songs were then recorded thanks to Basanavičius. He found out from Antanas Radušis that there are singing women in Šilavotas, who formed a church choir; therefore, he could boldly advise Volteris to go and record their songs. The fact that songs recorded in Šilavotas a hundred years ago became part of our cultural heritage is the merit of Volteris, but also of Basanavičius who referred him to the singers of the village.