Pasaulietiniai himnai Lietuvoje : nuo europinio kanono iki postfolklorinės kūrybos

LTStraipsnyje tyrinėjami pasaulietiniai himnai Lietuvoje. Autorė 2009–2010 m. užfiksavo daugiau kaip 80 labai įvairaus pobūdžio himnų. Darbe apibendrinama himnų melodijų stilistika, apibrėžiamas galimas jų kūrybos kelias. Pasaulietiniai himnai Lietuvoje yra dvejopos stilistikos – oficialiõsios kanoninės ir nekanoninės. Abu šie stiliai gyvuoja nuo XIX a. ir neturi aiškios skiriamosios linijos, pinasi tarpusavyje. Kanoninis himnų stilius būdingas politinio-administracinio ar mažesniems dariniams – bendruomenėms, organizacijoms, kurioms svarbu formaliais atributais pabrėžti savo buvimą. Tokie himnai paprastai užsakomi, kuriami profesionalų. Jie atitinka europinio pasaulietinio himno reikalavimus, tačiau neretai būna kiek dainingesni, lyriškesni. Nekanoninius himnus savo simboliais pasirenka bendruomenės, organizacijos ar judėjimai. Tokius himnus paprastai kuria bendruomenių nariai, dažnai ne profesionalai. Šių kūrinių melodika yra tiesiogiai susijusi su žmonių pamėgta masinio skonio muzika, kurios stiliai kinta besikeičiant kartoms, tad tokie himnai yra gyvi, giedami, mėgstami, nors nėra ilgaamžiai. Savo paskirtimi ir pagrindine misija vis dėlto atitinka himno apibrėžimą, nors iš tiesų yra artimesni dainoms. Nekanoniniuose himnuose vartojami stereotipiniai masinio skonio muzikos elementai, tačiau kartu pastebimi ir tam tikrų tautosakos kanonų bruožai. Juose ryškus žodinės kultūros pėdsakas – tai leidžia įžvelgti neformalių, dažniausiai nedidelių Lietuvos bendruomenių himnų linijoje postfolklorinę liaudies kūrybos tąsą.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenė; Europa; Tautosaka; Himnai; Himnas; Kanonas; Kūryba; Populiarioji muzika; Postfolkloras; Tradicija; Anthem; Canon; Community; Creation; Europe; Folklore; Hymns; Lithuania; Post-foklore; Postfolklore; Poular style music; Tradition.

ENSecular anthems in Lithuania are analyzed in the article. During 2009 – 201o the author registered more than 80 anthems of different character. The study summarizes the statistics of anthem melodies, describes possible way of creation. Secular anthems in Lithuania have twofold stylistics, that is official canonical and non-canonical. Both styles exist since the 19th century and don’t have clear distinctive line, interweave with each other. Canonical anthem style is characteristic to political – administrative or smaller formations – communities, organizations, which consider important to emphasize their existence by formal attributes. Such anthems are usually ordered, created by professionals. They correspond to the requirements of European secular anthem, but often are more melodious, lyrical. Communities, organizations and movements choose non canonical anthems as their symbols. Such anthems are usually selected by community members, often they are not professionals. The melody of these works is connected directly with mass taste of music, which people like. The style of such music changes together with generations, therefore they are alive, sung, well-liked, though they are not long-lived. However, according to their purpose and their main mission, they correspond to the description of anthem, though they are closer to songs. The stereotypical elements of mass taste music are used in non-canonical anthems; however some features of folklore canons are also visible. They have clear traces of oral culture which allow envisaging prolongation of post-folklore folk art line of non formal, usually small Lithuanian community anthems.