LTStraipsnyje, naudojantis aprašomuoju, lyginamuoju, interpretaciniu tyrimo metodais, siekiama aprašyti gėlyno įvaizdžio simbolinę įvairovę ir galimas prasmės kaitos bei varijavimo priežastis XIX a. dainose. Iš visų topografinių tautiškumą ir religingumą išreiškiančių ženklų XIX a. išsiskiria gėlyno toposas. Rūtų darželis – jo vaizdinio refleksija – laikomas akivaizdžiausiu tradicinės kultūros daugiabalsumo pavyzdžiu. Pažymima, kad rūtų darželio simbolika turėjusi ir apsauginę reikšmę. Apsauga skiriama esminėms kultūros vertybėms. Senosios poetikos dainose tai vaisingumas, vėlyvosiose literatūrinio stiliaus – sielos nemirtingumas. Saugą garantuoja anapusinės galios. Teigiama, kad priešingai nei būsto ar baldų, rakandų, maisto ir aprangos, gėlyno apsauginė vertė nėra tiesioginė, o daugiau simbolinė – tai įvietinta atminties, sąmonės, tapatybės apsauga. Šią gėlyno prasmę paliudija tiek vėlyvosios dainos, tiek autorinė XIX a. pabaigos– XX a. pradžios kūryba. Autorės nuomone, vėlyvosiose anoniminėse, dažnai su nemenku moralizavimo prieskoniu dainose erdvės sakralumo samprata yra tarsi dvilypė: senoji imanentiška ir nauja transcendentinė. Jose kaip tik matyti pastanga tas dvi skirtingas sakralumo sampratas susieti, gėlyno augalus kildinant iš krikščioniškai pasaulėžiūrai sakralių centrų, o dabarties gėlyną siejant su idealiuoju, kadaise sukurtu bibliniu rojumi. Konstatuojama, kad taip kitados svarbiausiomis laikytos gyvybingumo ir vaisingumo apsaugos funkcijos dainose virsta dorovingumo imperatyvais.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Daržas; Poetika; Poezija; Rūra; Rūtų daržas; Simbolis; Toponimas; Transformacija; 21 amžius; Garden; Poetics; Poetry; Rue; Rue garden; Songs; Symbol; Toponym; Transformation; XXI age.
ENThe subject of discussion is this article is the semantics and symbolic of the rue garden, established in Lithuanian literature and folklore of the 19th century. The texts are analyzed with regards to the ethnographic data, customs, and beliefs. Cultural and literary circumstances possibly determining the semantical change and aesthetic expression of the rue garden as a poetical motive in songs are discussed. It is noted, that the motive of the rue garden is used as a metaphoric expression of the supreme and the most relevant cultural values and ideas. Such significance and popularity of this motive are connected with symbolic meanings of the garden that have long since been entrenched in the folksong tradition. These include: 1) the garden as a space manifesting the maiden’s self-consciousness, self-expression and identity; 2) as a symbol of vital and reproductive powers, 3) as a sacred, magical space, the exceptionality of which is testified by the interpretation of the garden as a cosmic centre; 4) the growth of the garden as actualization of the sacralised viability and vitality, characteristic to the agrarian culture; 5) acknowledgment of the magic prognostic powers of the toponym; 6) the folksong motives describing the use of the garden’s plants for ritual veneration. [From the publication]