Kūryba kaip kartotė; kartotė kaip kūryba
LTStraipsnyje iš literatūros fenomenologijos pozicijų apmąstomas kartojimosi judesys patirties procesuose, kūrybiškumo ištakos, siekiama aptikti ir apmąstyti patirtis, kai kartodami išlieka autentiški, apmąstyti sąlygas, kurios implikuoja kartojimą ir kartojimąsi. Į kartojimą straipsnyje žvelgiama kaip į ontologinį principą, svarbų ir tautosakos supratimui. Kartojimo (kartotės) ir kūrybos sąlytis kildinamas iš ontologinės patirties, iš labiausiai žmogui akivaizdaus gamtinio, kosminio cikliškumo. Nematerialusis paveldas – tautosaka – yra itin veikiama žmogaus valios išlaikyti, persakyti kartojant. Tautosakoje autentiška lieka tai, kas prasitęsia kaip pirmapradis sąmonės aktas. Iš prigimties imli ir kūrybinga sąmonė derina savo ir pasaulio ritmą; kartodama, pakartodama, pratęsdama, modifikuodama. Kuo ryškesnis sąmonės turinys ir ritmas, tuo kartojimuose didesnės perkeitimų žymės. Tautosakos kūrybingumas susijęs su pirminiais patirties dalykais, bet gali kilti iki estetinio lygmens, žymimo aukščiausiu kūrybingumo laipsniu. Estetinis raiškumas pasiekiamas ir veiksmų kartojimu, žodžio gludinimu, ir estetinio įvykio staigumu, netikėtumu: labiausiai tai galima pajusti metaforoje. Kūrybiškumas yra sąmonės intensyvumo specifinė galia, siekianti išsireikšti. Kultūros modeliai irgi gali būti suprasti kaip tam tikri archetipai, veikiantys ir pasikartojimu. Žmogus jaučiasi saugesnis, jei kultūra įgalina jį patį atlikti tam tikrus apsauginius veiksmus ir gestus. Čia slypi liaudies meno pasikartojančio atsinaujinimo versmė – sąmonės betarpiškas dalyvavimas ritualiniuose veiksmuose.Reikšminiai žodžiai: Kartojimas; Kūrybingumas; Poezija; Sąmonės būsena; Sąmonės įvykis; Tautosaka; Creativity; Event of conscience; Folklore; Poetry; Repetition; State of conscience; State of mind.
ENRepetition is perceived here as an ontological principle, which is important both in folklore and literature. In the focus of discussion are borders of authenticity, as well as its continuing consciousness, inescapable in immaterial heritage, and its shifting but nevertheless persisting shapes. The basis of discussion comprises experience in folklore recording as well as experiencing this experience, reflections of consciousness in recordings and impressions. Quoting the "Literary Diary" by Vytautas Mačernis, the clarifying path is analyzed, which is formed between separate consciousnesses, between folklore and poetry. Creativity is perceived as intensity of consciousness, aimed at expression. The more intense is repetition and the more it strives for devotion, the deeper and more essential is the opportunity for renewal. In folklore, creativity is not hindered by repetition, which harmonizes rhythms of consciousness of the self and the flow of time. It is asserted that the contemporary perception of folklore could make better use of the experiences of the recorders and their testimonies regarding the informants’ attitudes and states of mind. [From the publication]
