Šiuolaikinė inovacijų politika : techninės ir technologinės pažangos prioritetai

LTTradiciniais gamybos veiksniais grindžiamas ekonomikos augimas yra neišvengiamai trumpalaikis, o aukštą ekonomikos produktyvumą ilguoju laikotarpiu gali užtikrinti tik inovacijomis grindžiama įmonių veikla. [...] Lietuvoje pagrindinis inovacijų politikos tikslas turėtų būti neinovatyvias, daugiausia lėšomis konkuruojančias įmones transformuoti į inovatyvias, žinių pagrindu konkurencingumo siekiančias įmones. Akivaizdu, kad aukštųjų technologijų pramonės, tokios kaip Suomijoje, Airijoje, Lietuvoje nėra ir ji nebus sukurta iš esmės nekeičiant požiūrio į nacionalinės inovacijų sistemos vystymą šalyje. Nors pripažįstama, kad inovacijų politikos formavimas turėtų remtis stipriosiomis šalies pusėmis, jos yra iš esmės ignoruojamos. O tokios stipriosios pusės Lietuvoje yra: išsaugota ir veikianti pramonė vidutinių ir aukštųjų technologijų srityje, intensyvus įmonių siekis kooperuotis ir jungtis į inovacinius tinklus, gana plačiai taikomi mokymosi metodai. Deja, šios pozityvios pusės pasireiškia tik inovatyvių įmonių, kurių tėra 1/4 bendroje įmonių struktūroje, veikloje. Mokslo sektoriaus vaidmuo nacionalinės inovacijų sistemos plėtrai yra svarbus, bet tik tuo atveju, kai mokslas siekia kurti potencialiai naudingas žinias ir produktyviai dalyvauja sprendžiant verslo inovacines, o galiausiai ir visos visuomenės, problemas. Tik tuomet, kai mokslo plėtros prioritetai bus siejami su įmonių konkurencingumo ir šalies gyventojų verslumo didinimo problemomis, verslas pradės investuoti į mokslą ir eksperimentinę plėtrą ir ims siekti žiniomis pagrįsto konkurencingumo.[...] pol. b [autoriaus tekstas].Reikšminiai žodžiai: Inovacija; Inovacijos; Inovacijų politika; Inovacijų sistema; Inovacijų vadyba; Mokslo sektorius; Nacionalinė inovacijų sistema; Techninės ir technologinės inovacijos; Education sector; Innovation; Innovation management; Innovation policy; Innovation system; National innovation system; Technical and technological innovations.

ENThe economic growth based on conventional production factors is inevitably short term, while only activities of companies based on innovation can guarantee high economic productivity in the long run. Lithuanian innovation policy should primarily focus on transforming not innovative enterprises that compete largely with their own funds into innovative enterprises seeking knowledge-based competitiveness. It is evident that Lithuania does not have high tech industry such as in Finland and Ireland, and it will not be created unless attitudes towards the development of national innovation system fundamentally changes. Even though it has been acknowledged that the innovation policy formation should be based on country‘s strengths, they are largely ignored. Speaking of strengths of Lithuania, they are the following: preserved and active industry in the medium and high technology sphere, companies‘ intensive ambitions to cooperate and join the innovative networks, and rather widely applied learning methods. Unfortunately, these positive trends are shown only in the activities of innovative enterprises, which constitute only ¼ of the general structure of companies. The role of the scientific sector in the development of the national innovation system is significant, but only when science aims at creating potentially useful knowledge and is productively taking part in solving problems pertaining to business innovation and, ultimately, society at large. Only when the scientific development priorities will be linked to the problems of increasing competitiveness for companies and the entrepreneurship of the country's population, businesses will start investing into science and experimental development and will seek knowledge-based competitiveness. pol. b [author‘s text].

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics