Lietuvos kariuomenės kareivių išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas (1920-1940 m.)

LTSiekiant aptarti Lietuvos kariuomenės veiklą, keliant kareivių išsilavinimo ir kultūros lygį, buvo studijuota literatūra ir archyviniai dokumentai bei atlikta jų lyginamoji statistinė analizė. Atskleista, kad nors Lietuvos valstybė jau per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį nemaža nuveikė švietimo srityje: buvo pasiruošta privalomajam pradiniam mokymui, įsteigta daug vidurinių ir kelios aukštosios mokyklos, tačiau antrojo dešimtmečio pradžioje kariuomenėje dar teko intensyviai dirbti, keliant kareivių bendrojo išsilavinimo ir kultūros lygį, nes kareiviai į kariuomenę ateidavo dar gimę okupacijų melais ir todėl dalis jų dar negalėję pasinaudoti kukliomis to melo lietuviškos mokyklos paslaugomis. Nors į Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę taip ir nespėjo įsilieti kareiviai, kurių mokymosi pradžios mokykloje metai sutapo su privalomojo mokymo įvedimu (1928-1933 m.), tačiau mokyklų tinklo plėtra pagerino kareivių išsilavinimo būklę. II-jo Nepriklausomybės dešimtmečio pabaigoje iki minimumo sumažėjo analfabetų ar mažaraščių kareivių. Jų skaičių dar mažino visą laiką vykęs mokymas kariuomenėje. Imta rūpintis ir liktinių puskarininkių švietimu, buvo organizuotas mokymas dalyse ir sudarytos sąlygos eksternu laikyti egzaminus iš progimnazijos kurso. Toliau daug dėmesio skiria patriotiniam karių ugdymui: rūpintasi tinkamai pažymėti valstybines šventes, Nepriklausomybės kovų svarbias datas, tinkamai įamžinti ir pagerbti žuvusių kovose atminimą. Labai rūpintasi knygos, spaudos, dramos ir muzikos kūrinių panaudojimu keliant kareivių kultūros lygį.Reikšminiai žodžiai: Kariuomenė; Kultūra; Lietuvos kariuomenė, karių lavinimas ir švietimas; Švietimas; Army; Culture; Education; Lithuania; Lithuanian army, soldiers education.

ENReference material and archival documents have been studied and a comparative statistical analysis was carried out seeking to cover activities of the Lithuanian army, in view of improving the educational and cultural level of servicemen. It has been stated that already within the first decade of independence, the Lithuanian state has achieved much in the education sphere: preparation for compulsory primary education was completed; many secondary education schools and a number of higher education schools were established. Nevertheless, at the beginning of the second decade, the military was working hard to improve the level of general education and culture for the soldiers, because the soldiers who joined the army were born during the occupation, therefore, some of them could not make use of humble services of the Lithuanian school of that period. Even though the soldiers whose beginning of learning at school coincided with the introduction of compulsory education (1928–1933) did not make it to the Independent Lithuanian Army, the development of the school network improved the level of education of soldiers. At the end of the 2nd decade of independence the number of completely illiterate or barely literate soldiers dropped to a minimum. The dropping number was also influenced by a continuous training in the army. The education of reinlistees became of a concern; training in units was organised and conditions for taking exams externally in the course of pro-gymnasium were created. Much attention was further placed on the fostering of patriotism in soldiers: concern for proper celebration of national holidays, important dates of fights for independence and proper commemoration of those who died in the fight for freedom were stressed. Books, publications, works of drama and music were used for improving the cultural level of soldiers.

• Edukologija / Education
• Istorija / History