Lietuvos kariuomenės kareivių išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas (1919-1928 m.)
LTĮ kariuomenę jauni žmonės ateina iš visuomenės, o atitarnavę nustatytą laiką vėl grįžta į visuomenę. Tiek visuomenei, tiek kariuomenei rūpi turėti kuo aukštesnio išsilavinimo jaunimą, nes išsilavinimas – turtas, padedantis joms sėkmingiau funkcionuoti. Straipsnyje siekta ištirti Lietuvos kariuomenės vadovybės požiūrį į kareivių išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimą praeityje, supažindinti dabartinius Lietuvos kariuomenės vadus, Lietuvos mokyklų pedagogus su sukaupta šio darbo patirtimi. Tyrimo metodai: retos literatūros – 1921–1928 m. Lietuvos karinės periodinės spaudos straipsnių ir archyvinių dokumentų studijavimas, jų lyginamoji analizė. Atskleista, kad jaunos Lietuvos kariuomenės vadovybė, aprimus kovoms dėl Nepriklausomybės įtvirtinimo, suvokdama karių išsilavinimo svarbą tiek kariuomenei, tiek visuomenei, taip pat ir tai, kad caro ir kaizerio okupacijų laiku švietimas apskritai ir ypač gimtosiomis kalbomis buvo prastai išplėtotas, organizavo bendrąjį karių išsilavinimą keliantį mokymą tarnybos metu. Per palyginus trumpą laiką aukščiau minėto mokymo baruose pasiekta ženklių rezultatų, taip prisidedant prie Lietuvos gyventojų raštingumo ir bendro kultūros lygio kėlimo. Į kareivių ir kultūros lygio kėlimo darbą kariuomenės švietimo organizatoriai sugebėjo įtraukti stipriausias to meto negausias inteligentijos pajėgas. Operatyviai buvo naudojamos visos naujos žiniasklaidos priemonės (nauji žurnalai, laikraščiai, kinas, radijas), meno kūriniai (grožinė literatūra, meniniai kino filmai, teatro spektakliai, koncertai).Reikšminiai žodžiai: Išsilavinimas; Kariuomenė; Kultūra; Lietuvos kariuomenė; Tarpukaris; Švietimas; Army; Culture; Education; Interwar; Lithuania; Lithuanian army.
ENThe army is joined by young people coming from society, who return back to society after the completion of the established term of military service. Both society and army want to have the best educated youth possible, because education is asset that helps them both to function successfully. The purpose of the article is to examine the attitude of the command of the Lithuanian Army to improvement of soldiers' education and culture in the past, to introduce the experience accumulated in this field to the present command of the Lithuanian Army, teachers of the Lithuanian educational institutions. Research methods: study of rare literature - articles in the Lithuanian military periodicals and archive documents of 1921-1928 , their comparative analysis. It was revealed that the command of the young Lithuanian Army, once the fights for the consolidation of the Independence calmed down, realising the importance of soldiers' education both for the army and society, as well as understanding that during the Tsar's and Kaiser's occupations, education in general and in particular in the mother tongues was underdeveloped, organised teaching to improve general education of soldiers during their service. During comparatively short time, significant results were achieved in the field of the above-mentioned teaching efforts, thus contributing to the improvement of Lithuanian population's literacy and general standard of culture. Army's education organisers tried to include the strongest forces of the intelligentsia which were rather scarce at that time into the improvement of the education and standard of culture among soldiers. All new mass media (new magazines, newspapers, cinema, radio), works of art (fiction, feature films, theatre plays, concerts) were efficiently employed.
- Karinis rengimas Lietuvos mokykloje (1929-1940 m.) / Algirdas Ažubalis, Rolanda Kazlauskaitė-Markelienė, Virginija Žilėnienė. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2009. 319 p.
- Sociokultūrinis lietuvinimas Kauno įguloje 1919–1940 m / Mindaugas Balkus. Kauno istorijos metraštis. 2016, 16, p. 85-102.
