LTĮsivyraujanti globalizacija, novatoriškų socialinių ir ekonominių koncepcijų vystymasis paskatino naujas valstybės kaitos sampratas bei atskleidė netradicinio kultūros socialinio statuso savybes, glaudžiai siejamas ir su kultūros politikos įgyvendinimu. Kultūros politikos Lietuvoje prioritetus tikslinga analizuoti, tyrimo objektu įvardijant valstybinio valdymo kultūros politikos įgyvendinimo sistemą. Tik efektyviai ir tikslingai įgyvendinama kultūros politika, plėtojama racionaliai veikiančių institucijų, šalyje kuria objektyvias prielaidas nacionalinės kultūros puoselėjimui. Politikos įgyvendinimo stadijoje susiduriama su įvairiais neefektyvios veiklos pavyzdžiais, todėl institucijų pozicija, nors ir apibrėžta teisės aktais, nėra pakankamai įtvirtinta ir darni. LR kultūros ministerijos programos, taip pat bendrieji šalies dokumentai, kultūros politikos nuostatos – įteisina institucijų vaidmenis ir įgaliojimus kultūros srityje, tačiau siekiant maksimizuoti bei tikslingiau nukreipti jų veiklą reikia skatinti jas bendradarbiauti, stiprinant operatyvų ir kokybišką sprendimų įgyvendinimą. Tobulinant kultūros politikos įgyvendinimą, galima išskirti tokius esminius prioritetus – kultūros finansavimo sistemos tobulinimas, deramą dėmesį kreipiant į kultūros procesų šalies periferijoje problematiką, labiau tenkinti skirtingų visuomenės narių grupių poreikius; aktyvinti kokybinį vertinimą; institucijų kontrolės mechanizmus derėtų tobulinti, siekti audito metu taikyti novatoriškus metodus, ieškoti alternatyvių praktinio taikymo galimybių.Reikšminiai žodžiai: Darni plėtra; Globalizacija; Kultūra; Kultūros politika; Socialinė raida; Viešoji politika; Culture; Culture policy; Globalisation; Lithuania; Public policy; Social development; Sustainability, public policy.
ENGrowing globalisation and the development of innovative social and economic concepts prompted new concepts of a change of state and revealed features of non-conventional cultural social status, closely related to the implementation of cultural policy. Cultural policy priorities in Lithuania should be analysed having identified state management of the cultural policy system as the object of research. Only effectively and appropriately implemented cultural policy, developed by rationally working institutions, creates objective preconditions for the fostering of the national culture in the country. One encounters with various examples of not-effective activities at the policy implementation stage, thus, the position of institutions, though defined in legislation, is not sufficiently established and harmonised. Programmes of the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania, common national documents and cultural policy provisions legitimise the institutional role and authority in the cultural sphere, however, seeking to maximise and adjust the direction of activities of the institutions, their cooperation should be promoted by way of strengthening prompt and quality decision implementing process. The following key principles can be distinguished in the improvement of cultural policy implementation: improvement of the system for cultural funding with due attention paid to problems of cultural processes in the periphery of the country, better satisfaction of needs of members of various public groups; increased intensity in the quality assessment; improvement of institutional control mechanisms, seeking for the application of innovative methods in auditing, and looking for alternative options for practical application.