Karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje (1919-1940 m.)

LTStraipsnyje glaustai aptariama 1919-1940 m. Lietuvoje veikusi karininkų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo sistema, rašoma apie Karo mokyklą, Aukštuosius karininkų kursus, aviatorių ir jūrininkų rengimą, karininkų organizacijų - Lietuvos karininkų ramovės ir Karo mokslų draugijos – pastangas kelti karininkų kvalifikaciją, bendrąjį išsilavinimo ir kultūros lygį. Tarpukario Nepriklausomos Lietuvos karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos apžvalga rodo, kad 1919-1940 m. buvo daug daroma siekiant suformuoti tinkamai parengtų, kvalifikuotų, patriotiškai išugdytų, visapusiškai išsilavinusių Lietuvos karininkų korpusą. Nuo 1919 m. Kaune veikė Karo mokykla, nuo 1920 m. - Laikinieji, nuo 1921 m. - Aukštieji karininkų kursai. 1931 m. Aukštuosiuose karininkų kursuose įsteigtas padalinys, kuriame buvo studijuojama pagal aukštosios karo mokyklos programą. 1938 m. Aukštieji karininkų kursai buvo reorganizuoti į Vytauto Didžiojo aukštąją karo mokyklą. Buvo rūpinamasi ir aviatorių bei jūrininkų rengimu. Nemažai Lietuvos karininkų studijavo, kėlė kvalifikaciją užsienyje. Kelti karininkų kvalifikaciją, bendrąjį jų išsilavinimo ir kultūros lygį siekė ir karininkų organizacijos - Lietuvos karininkų ramovė bei Karo mokslų draugija. Visos šios mokslo įstaigos ir karininkų organizacijos deklaravo, jog deda daug pastangų, siekdamos parengti ir išugdyti tokį karininką, kuris deramai atliktų savo - Tėvynės gynėjo - pareigas, būtų geras karių mokytojas, auklėtojas ir vadas, pavyzdingas pilietis, aktyviai prisidedantis prie visos tautos pilietinio ir patriotinio ugdymo.Reikšminiai žodžiai: Karininkas; Karininkų rengimas; Nepriklausoma Lietuva; Pirmoji Lietuvos Respublika; Rengimas; Tobulinimas; First Republic of Lithuania; Independent Lithuania; Military Officer Training System; Officer; Refresher courses; Training system.

ENThe article contains concise material on training and professional development of the Lithuanian of­ficers. It shows that in the period from 1919 to 1940 the Lithuanian state aimed at training qualified and patriotically educated military officers for its national corps. The Military School was opened in Kaunas in 1919. Next year the temporary military officer courses were launched (1920); and the higher military officer courses followed in 1921. In a decade, a subdivision with a study programme hardly different from that of a Higher Military School was established within the same Higher Military Officer Course (1931). And finally the Higher Military Officer Course was reorganised into the Vytautas Magnus Higher Military School (1938). Besides, aviators and marines were trained there as well. Military organisations, such as the Lithuanian Officers' Club and the Society of Military Sciences took care of professional development of officers, their overall education as well as the cultural level. The said military organisations and scientific institutions have proved their significant contribution to training and educating of Lithuanian officers, so that the latter were efficiently prepared to be on duty and defend the Nation. The said military and scientific establishments have acclaimed their reputation for being good teachers, leaders, and counsellors of their soldiers, fostering exemplary citizens of the country who can take an active part in civic and patriotic education of the nation. [text from author]

• Lietuvos karinis laivynas, 1935-1940 / Gintautas Surgailis ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003. 207 p.
• Lietuvos kariuomenė, 1918-1920 / Vytautas Lesčius. Vilnius : Leidybos centras, 1998. 619 p.
• Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927-1940) / Jonas Vaičenonis. Vilnius : Versus aureus, 2003. 215 p.