Strategies of creation of a female character in Lithuanian normative prose

LTLietuviškoji penktojo-šeštojo XX a. dešimtmečio proza, charakterizuojama kaip sovietinė, pokarinė ir socialistinio realizmo literatūra, dažnai įvardijama ir kaip normatyvinė. Sąvoka normatyvinė žymi literatūrą, sukurtą vadovaujantis nustatytomis „privalomomis“ idėjomis, temomis, veikėjais ir konfliktais. Naujo tipo herojaus paieškos susiję su moters įvaizdžiu literatūroje. Sovietinio moters vaizdavimo ypatumas – moters vaidmens triadoje šeima-namai-darbas išaukštinimas. Straipsnyje analizuojama teigiamų ir neigiamų moterų veikėjų opozicijos J. Marcinkevičiaus apysakoje „Audronė Normantaitė“ (1952) ir I. Simonaitytės apsakyme „Pikčiurnienė“ (1953). Marcinkevičiaus kūrinio herojė – naujo gyvenimo kūrėja, mokytoja. Siekiant kurti pozityvų personažo charakterį išryškinamos teigiamos išvaizdos, kalbos ir elgesio ypatybės, kurios atitinka suformuotą naujo gyvenimo kūrėjos stereotipinį vaizdavimą. Simonaitytės apsakymo centre – teigiamos herojės paveikslas, kuriamas pagal visus nustatytojo vaizdavimo ypatumus – jos įvaizdis turi pasmerkti tamsią buržuazinę praeitį. Teigiamų ir neigiamų veikėjo priešstata abiejuose kūriniuose išryškina išankstinę naujos būties, naujų žmogiškųjų iššūkių idėją. J. Balčiūnaitės romane „Situacija“ (1993) jau regima sovietinio moters portreto demitologizacija. Analizė atskleidžia, kad tie tekstai, kurie atskleidžia idėjinį turinį, pasižymi deklaratyviniu, „plakatiniu“, normatyviniu kalbėjimu; estetinė tokių kūrinių vertė kvestionuotina.Reikšminiai žodžiai: Demitologizacija; Lietuvių sovietinė proza; Moters sharakteris; Moterų personažai; Normatyvinė literatūra; Opozicija; Sovietinės moters mitas; Tarybinė moteris; Demythologisation; Female character; Lithuanian normative prose; Myth of Soviet woman; Normative literatuure; Opposition; Soviet woman; Women's characters.

ENLithuanian prose of the 40-50's of the 20th century, besides being characterised as Soviet, post-war and literature of social realism is often called normative literature. This is literature created according to the inventory of defined ideas, topics, heroes, conflicts. Search for a new hero is related with woman's image in literature. Peculiarity of depiction of a Soviet woman is overestimated in connection with a triad family-home-work. The present paper discusses the opposition of positive and negative female characters in J. Marcinkevičius' novella Audronė Normantaitė (1952) and L Simonaitytė's novella Pikčiurnienė (1953). The main heroine of Marcinkevičius' novella is a creator of new life, a teacher. In order to depict the positive character's image appearance, thinking, speech and behaviour are being highlighted; they reveal the formed stereotype of depiction of a creator of new life. The centre of Simonaitytė's novella is an image of a positive heroine which is being highlighted by all the means of depiction. Dark bourgeois past is being condemned by her image. The opposition of positive and negative female characters in both literary works underlines a preconceived idea of new life, new advantage of a human. In a novel "Situacija" (1993) by J. Balčiūnaitė we already find de-mythologisation of a heroine as a positive Soviet woman. It is obvious that the texts, which were created for open ideological communication's sake, speak to an addressee in a poster-like language, normatively; therefore, the aesthetical dimension of such literary pieces is problematic. [text from author]