LT[...] Straipsnio tikslas – apžvelgiant 1996–2007 m. šiuolaikinio lietuvių moterų romano rašytojų kuriamą prasmių lauką, identifikuoti esmines lyčių stereotipų binarinių opozicijų poras, aktualizuoti lyčių reprezentavimo strategijas. Tokia analizė numato kelis galimus aspektus – moteriško rašymo, postmodernios stilistikos, transformuotų lyčių įvaizdžių. Stengtasi atskleisti lyties reprezentavimo skirtis ir panašumas, todėl ir pasirinktas romano žanras, 10 metų laikotarpis (reikalingas transformacijoms užfiksuoti), nevienalytį požiūrį į feminizmą ir skirtingas pozicijas feministinėje literatūroje (aktyvios ir pasyvios) turinčios autorės, nevienodo meninio lygio tekstai. Šiuolaikinis moters romanas neegzistuoja vakuume, jis įterptas į tam tikrą auditorijos informuotumą, žinojimą, palankumą ir pan., jis yra akultūracijos proceso dalyvis. Apibendrinant galima teigti, kad lietuvių moterų romano stilistika apima plačią skalę – nuo literatūrinę kalbą ir tarmę derinančio teksto iki šiuolaikinio slengo romanuose, iki fragmentiškų ir žodyno įvairove nepasižyminčių tekstų. Pritariant teiginiui, kad „romanas yra pati universaliausia tikrovės patyrimo forma, optimalus būdas išsakyti, struktūruoti patirtį“, galima konstatuoti, kad pamažu moteriškos patirties struktūravimas įgauna inovatyvias ir įdomias menines formas, ieškojimų procesas – pagreitį, o stiprėjantis akultūracijos veikia ne tik rašytojų stilių, bet ir lyčių vaizdavimo stereotipus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyčių stereotipai; Lyčių vaidmenys; Moteriškas rašymas; Moterys rašytojos; Postmoderni stilistika; Romanas; Stereotipai; Transformacija; Šiuolaikiniai moterų romanai; Ecriture feminine; Gender roles; Gender stereotypes; Modern novels written by women; Novel; Postmodern stylistics; Stereotypes; Transformation; Women writers.
ENThe aim of the article is to identify key binary opposition pairs of gender stereotype and to actualise gender representation strategies by way of reviewing a semantic field, created by Lithuanian contemporary women novelists. Such an analysis provides several possible aspects: feminine writing, postmodern style, transformed gender images. Analysis attempted at disclosing differences and similarities of gender representation; for that purpose the following was chosen: the genre of the novel, a ten year period (necessary for registering the transformations), authors holding a heterogeneous views on feminism and different positions in the feminist literature (active and passive), and texts of different artistic level. A contemporary women novel does not exist in a vacuum, but is inserted in a certain audience’s information, knowledge, acceptance, etc., it is a member of the acculturation process. To conclude, the stylistics of Lithuanian women novels covers a wide scale, namely, from the text, combining literary language and dialect to a contemporary slang in the novels, to fragmented texts with poor vocabulary. Agreeing to the statement that “a novel is the most universal form of experiencing reality, the optimal way of expressing and structuring the experience, it can be claimed that structuring of women experiences gradually gains innovative and interesting artistic forms, the process of search is accelerating and the increasing process of acculturation influences not only the writing style but also the portraying of gender stereotypes.