Karinio ugdymo vaidmuo ir karininko idealas tarpukario Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojamas kariuomenės ir karinio ugdymo vaidmuo tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.). Siekiant atskleisti kariuomenės vaidmenį ir karininko asmenybės sampratą nepriklausomoje Lietuvoje remiantis įvairiomis spaudos publikacijomis, buvo taikyti tyrimo metodai: istorinis aprašomasis, analizės, abstrahavimo, apibendrinimo, sintezės. Atskleista, kad tarpukario Lietuvoje karinio ugdymo veikėjai buvo susipažinę su įvairiomis koncepcijomis. Tai leido geriau suprasti karinio ugdymo problemas, numatyti jo turinį, tikslus, uždavinius, valdyti patį procesą. Tai rodo, kad 1918-1940 m. karinio rengimo metu buvo analizuojama kovotojo psichologija, pabrėžiama kario dvasinė stiprybė ir gynėjo savybių ugdymo svarba. Kariuomenė buvo suprantama kaip institucija, kurios gyvenime dalyvauja visa tauta. Ryškus siekis ugdyti tokias protines, fizines bei moralines savybes, be kurių negalima tautos raida ir taikos metu. Tarpukario Lietuvoje kariuomenė atliko reikšmingą edukacinį vaidmenį – ji buvo ne tik karinio rengimo mokykla, bet ir visaverčio žmogaus ugdytoja. Ugdant Lietuvos karininkiją buvo siekiama pagrindinio tikslo – parengti kompetentingus karininkus. Rengiant vadus ypatingas dėmesys buvo skiriamas vado asmenybei. Karininkas buvo apibūdinamas kaip visos tautos švietėjas. Šis vaidmuo įpareigojo vadus tapti ne tik karo technikos žinovais, bet ir tautos karinių tradicijų bei tautinės moralės puoselėtojais. Tarpukario Lietuvoje buvo gerai suprantama visuomenės ir kariuomenės bendradarbiavimo reikšmė ir nuolat tobulinama karinio rengimo sistema.Reikšminiai žodžiai: Karininkas; Karininko idealas; Karinis ugdymas; Kariuomenė; Kariuomenės vaidmuo; Tarpukario Lietuva; Interwar Lithuania; Military Officer; Military education; Military, military training; Officer of the ideal; The Ideal of the Military Officer; The role of the Armed Forces.

ENThe army of interwar Lithuania was understood as the institution where all nation participate in its life. A clear objective in the army was to train such mental, physical and moral human features, without which the development of the nation even in peace time is not possible. In interwar Lithuania the democratic army performed a meaningful educational role - it was not only a forge of military training, but also an educator of a full-fledged person, a guarantee of freedom and safety of the nation. Preparing officers in Lithuania the main purpose which was pursued was to prepare qualified officers. The particular attention while preparing officers was paid to the personality of the leader. The officer was described as the torchbearer of the whole nation. This role committed leaders to be not only judges of military technique but also cherishers of the nation's military traditions and national morality. The meaning of collaboration between the community and the army was very well appreciated in interwar Lithuania and the system of military training was constantly improved. [text from author]