Староверие в Эстонии, Латвии, Литве и Польше : вехи непростой истории

LTSentikių bepopių istorija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei Lenkijoje XVII a. II p. – XXI a. yra dalis bendrosios krikščionybės raidos šiose šalyse. Sentikiai šiose šalyse visuomet buvo religinė mažuma, tačiau jų reikšmė pranoksta formaliąją statistinę. Svarbu ne tikinčiųjų skaičius, o įvairialypis sentikių poveikis Rytų Pabaltijo regiono religiniam ir kultūriniam gyvenimui. Sentikiai per amžius tapo regiono religinio ir kultūros paveldo organine dalimi. Nuo oficialiosios Rusų Stačiatikių Bažnyčios sentikiai skiriasi ne tiek dogmatika, kiek liturgija ir apeigomis, o bepopiai – dar ir bažnytine struktūra. Sentikiai tradiciškai žegnojasi dviem pirštais, pripažįsta tik senąsias ikonas, liturgines knygas ir apeigas, aštuongalį kryžių; bepopiai neturi kunigų, todėl pamaldas veda ir religines apeigas atlieka iš jų pačių išsirinkti parapijiečiai. Fedosejininkų laikotarpiui (1710-1823; fedosejininkai – viena iš dviejų svarbiausių sentikių bepopių atšakų) sentikiai masiškai plūstelėjo iš Rusijos į Vakarus.XIX a. III deš. Vilniaus gubernijoje jau būta 17-18 tūkst sentikių. Susiformavo teritorinis bendruomenių tiknklas. 1823-1918 m. laikotarpis vadintinas fedosejininkų-pomorų. Rusijos imperijoje iki 1905 m. sąlygos sentikiams nepalankios, nors būta ir vieno kito švelnesnio laikotarpio. Per I pasaulinį karą daugelis sentikių paliko gimtąsias vietas. Šiuo laikotarpiu apskritai augo pomorų įtaka. Laikotarpis po 1918 m. vadintinas pomorų laikotarpiu. Tai jau tautinių valstybių epocha. Straipsnyje išsamiai aptartas sentikių bendruomenių gyvenimas naujomis sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Degučių metraštis; Estija (Estonia); Fedosiejininkai; Istorija; Latvija (Latvia); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Religinis gyvenimas; Rusų Stačiatikių Bažnyčia; Sentikiai; Sentikybė Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje; Degučiai Chronicle; Fedoseyans; History; Latvia; Lithuania; Old Believers; Old belief in Poland, Lithuania, Latvia, Estonia; Religious life; Russian Orthodox Church.

ENThe history of “priestless” Old Believers in Estonia, Latvia, Lithuania and Poland in the first half of the 17th c. – 21st c is a part of the common Christian development in these countries. The Old Believers have always been a religious minority in these countries, however, they have played a much bigger role than merely being formal statistics. It is not only the number of believers that matters but a multifaceted impact of the Old Believers on the religious and cultural life of the Eastern Baltic region. Throughout the centuries, the Old Believers have become an organic part of the religious and cultural heritage of the region. The Old Believers differ from the official Russian Orthodox Church not as much in dogmatism as in liturgy and rituals, and the “priestless”, in ecclesiastical structure. Traditionally, Old Believers use two fingers when making the sign of the cross, recognise only old icons, liturgical books and rituals, a cross of eight points; “priestless” do not have priests, thus, prayers and religious ceremonies are conducted by their chosen parishioners. In the Fedoseevtsy period (in 1710–1823, the Fedoseevtsy were one of two key branches of the “priestless), Old Believers massively gushed into the west from Russia. In the 3rd decade of the 19th c. 17 000–18 000 Old Believers lived in Vilna Governorate. A territorial community network was formed. 1823–1918 is called the Fedoseevtsy – Pomorsky period. Up until 1905, conditions for Old Believers were unfavourable in the Russian empire, though there were milder years. During World War I, most of Old Believers abandoned their home. During this period the influence of the Pomorsky was growing. Post-1918 years are called the Pomorsky period. It is an era of nation states. The article covers in detail the life of communities of Old Believers under new conditions.

• Russians in Lithuania according to the 1897 and 1923 censuses : comparative analysis / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. Etniškumo studijos. 2008, Nr. 1/2, p. 20-63.
• К истории староверия в Литве в ХIХ в.: Рымковский собор 1856 г. и его постановления / Надежда Морозова. Slavistica Vilnensis. 2021, 66 (1), p. 56-72.
• Староверие в Литве : вторая половина XVII - начало XIX вв / Grigorijus Potašenko. Vilnius : Aidai, 2006. 543 p.