LTKolektyvinėje archeologų, istorikų, architektų ir menotyrininkų studijoje analizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (toliau – VR) atkūrimo pagrįstumas, aptariami iki šiol atlikti archeologiniai, istoriniai ir architektūriniai tyrimai, pateikiama sava rūmų atkūrimo ir jų pritaikymo vizija. 2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė politinį sprendimą atkurti VR kaip simbolinę reikšmę visuomenės istorinėje sąmonėje turintį objektą. Kilo daugybė teorinių ir praktinių VR atkūrimo idėjos realizavimo problemų, kurių viena susijusi su informacijos apie VR trūkumu. Analizuojant VR atkūrimo patikimumo zonavimą siekta empiriškai pagrįsti VR architektų projektuose įžvelgiamą implicitinį „hipotezių laipsniavimo“ principą bei „Plėtros gairių“ autorių iškeltą „trijų zonų“ principą, kuriuo norėta konceptualiai sujungti VR atkūrimą su paskirtimi. Analizei pasitelkti kompleksiniai tyrimai – vertintos VR tyrimų ataskaitos, publikacijos VR tema bei atlikta VR tyrėjų anketinė apklausa. Analizė nepatvirtino trijų zonų (autento; hipotezės; moderno) implicitinio egzistavimo. Tyrimo būklės įvertinimo rezultatai rodo, kad informacija apie VR vidaus erdves (jų išsidėstymą, apdailą, interjero elementus, paskirtį ir t. t.) yra kur kas fragmentiškesnė nei medžiaga apie išorės fasadus. Vidaus erdvėms atkurti neturime nė pusės būtiniausios informacijos. Išimtimi laikytinas Pietų korpuso trečias aukštas. Pastaroji išvada ne tik didžia dalimi išsklaido VR architektų vidaus apdailos bei panaudos vizijas, bet ir koreguoja paskirties zonavimo idėjas.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Atstatymas; Kultūros paveldas; Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai; Lietuvos istorija; Valdovų rūmai; Architecture; Cultural Heritage; Lithuanian history; Palace of the Grand Dukes of Lithuania; Renovation; Sovereign palace.
ENA collective study of archeologists, historians, architects and art critics analyses the validity of restoration of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, discusses archeological, historical and architectural research made till now, presents their own palace restoration and adaptation vision. In 2001 the Government of the Republic of Lithuania made a political decision to restore the Palace of Dukes as an object which has a symbolic meaning in historical public consciousness. The idea of palace restoration had a lot of theoretical and practical realization problems. One of them was shortage of information about the palace. The purpose of the analysis of the palace restoration credibility zoning is to justify empirically the principle of implicit ‘hypothesis comparison‘ perceived in the projects of palace architects, also the ‘free zone’ principle of the authors of ‘development guidelines‘ to link conceptually the restoration of the palace with its purpose. The analysis invokes combined study – evaluation of the palace research reports, publications about the palace, questionnaire survey of the palace researches. The analysis did not approve the implicit existence of the three zones (Authenticity, Hypothesis, and Modern). The results of research status evaluation show that the information about the internal space of the palace (its location, decoration, interior elements, their purpose etc.) is more fragmented than the material about exterior facade. Restoration of internal spaces lacks more than a half of all necessary information. The third floor of the southern palace building is an exception. The latter conclusion not only greatly disperses the visions of palace’ architects regarding use and internal decoration, but also adjusts destination zoning ideas.