"Nelengvas paveldas" : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo problemiškumas

LTStraipsnyje kvestionuojama Valdovų Rūmų atstatymo būtinybė. Teigiama, kad skirtingos metodologinës pozicijos, skirtingos ideologinės nuostatos, taip pat skirtingos paveldosauginės sampratos lėmė pozicijų išsiskyrimą dėl Valdovų Rūmų atkūrimo pobūdžio ir paskirties. Pažymima, kad debatuose reiškėsi dvi nuomonės, kurios įvardijamos kaip romantizuota tradicionalistinė, Valdovų Rūmuose mačiusi valstybės simbolį, bei liberalistinė, pasisakiusi prieš paveldo ir istorijos reanimaciją. Autorius mano, kad į diskusijas buvo būtina įvesti ir svarstymus apie istorinės atminties modelius ir jų skirstymus. Pažymima, kad nuo pat Valdovų Rūmų atstatymo idėjos užuomazgų tarp jos šalininkų Žemutinė pilis buvo traktuojama ne tik kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo, bet ir kaip pagoniškosios baltų kultūros simbolis. Autorius teigia, kad Valdovų Rūmų atkūrimo šalininkai neįvertina aplinkybės, kad Vilniaus istorinis centras 1994 metais įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, o tai dar atsakingiau verčia žiūrėti į intervencijas senamiestyje. Konstatuojama, kad debatams nepasiekus jokių sąlyčio taškų, Valdovų Rūmų atkūrimo klausimas buvo išspręstas politiniu būdu. Autorius mano, kad ne skirtingos metodologinės ar teorinės sampratos nulėmė galutinį pozicijų dėl Valdovų Rūmų išsiskyrimą, o dominuojantis, iš romantizmo epochos ateinantis istorinės atminties modelis, Valdovų Rūmus traktuojant kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės galios simbolį.Reikšminiai žodžiai: "nelengvas paveldas"; Istorinė atmintis; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Paveldas; Valdovų rūmai; Vilnius; "dissonant heritage"; Heritage; Historical memory; Kingdom palace; Palace of the Grand Duke of Lithuania; Vilnius.

ENThe article raises doubts as to the necessity of reconstruction of the Palace of the Grand Dukes. It is stated that as a result of differences in methodological positions, ideological views and the concept of cultural heritage, positions regarding the nature and purpose of the reconstruction Palace of the Grand Dukes diverged. It is noted that two opinions were expressed during debates, one of them being romantic traditionalist, seeing a state symbol in the Palace of the Grand Dukes; and liberal, opposing to reanimation of heritage and history. The author holds the view that it was necessary to include considerations about models of historical memory and their categorisation into discussions. It is observed that from the very idea of restoration of the Palace, the proponents regarded the Lower Castle as a symbol of not only the statehood of the Grand Duchy of Lithuania, but also of the pagan Baltic culture. According to the author, the proponents of the restoration of the Palace of the Grand Dukes fail to take into account the fact that in 1994, Vilnius historical centre was included into the UNESCO World Heritage list, which obliges taking yet more serious approach towards interventions into the old-town. It is concluded that failing to find consensus during the debates, the issue of the reconstruction of the Palace of the Grand Dukes was solved at a political level. In the author’s opinion, final differences in positions regarding the Palace were determined not by different methodological or theoretical concepts, but by a dominant model of historical memory, stemming from the Romanticism period, and portraying the Palace of the Grand Dukes as a symbol of political power of the Grand Duchy of Lithuania.

• Architektūros modelis "nuo medžio prie mūro" remiantis Lietuvos didžiuoju naratyvu / Viktorija Varanauskaitė. Logos (Vilnius). 2014, 79, p. 213-222.
• Sovietinių metų paveldotvarkos darbai: tarp mokslo ir kūrybos / Jolita Drūlytė-Butkevičienė. Journal of architecture and urbanism. 2012, Vol. 36, no. 1, p. 22-32.