Lyderystė Lietuvos viešojo administravimo institucijose
LTPastarąjį dešimtmetį iš esmės evoliucionavusi lyderystės teorija leidžia sistemiškai analizuoti aktualius viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių elgsenos ir ugdymo principus. [...] Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – sukurti priemonę, leidžiančią įvertinti lyderystės charakteristikas atsižvelgiant į geriausią kitose šalyse taikomą tyrimo metodiką. Remiantis kokybiniu tyrimo metodu patikrintas atitinkamas klausimynas. Buvo aptiktos net dvi lyderio charakteristikos, nepriimtinos vertinant Lietuvos viešojo administravimo srityje dirbančų vadovų veiklą. Viena šių charakteristikų susijusi su organizacinių vertybių diskusija prieš priimant sprendimus, antroji – su principingumu vertinant pavaldinius. Klausimyno patikimumas buvo tikrinamas apklausiant 162 valstybės tarnautojus. Duomenys buvo surinkti iš šešių skirtingų viešojo administravimo institucijų naudojant 360 laipsnių apklausos metodiką. Lyderystės tipų ir ją lydinčios elgsenos klasifikavimas bei išbandymas išverstu į lietuvių kalbą ir papildytu, atsižvelgiant į viešojo administravimo veiklos specifiką Lietuvoje, klausimynu parodė, kad tyrimo priemonei būdingas vidinis nuoseklumas. Įvertinus elgsenos, lydinčios lyderystės tipą, tyrimo priemonės suderinamumą, galima teigti, kad iš anksto sudarytos kelių elgsenų loginės apibrėžtys yra gana vienodai suprantamos respondentų, todėl galima teigti, kad tyrimo metu sukonstruotas klausimynas gali būti naudojamas kaip testas, skirtas lyderystės raiškai tarp vidurinės grandies vadovų Lietuvos viešajame sektoriuje tirti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kokybinis tyrimas; Lietuvos viešasis sektorius; Lyderystė; Lyderystė, viešojo adminstravimo institucijos, Lietuva; Lyderystės raiška; Lyderystės raiškos matavimai; Transformuota lyderystė; Leadership; Leadership expression; Leadership expression measurements; Leadership, public administration instititions, Lithuania; Lithuanian public sector; Qualitative research methods; Transformational leadership.
ENThere is little evidence of leadership practice in Lithuanian public administration as the scale for transformation leadership research is not developed and validated. The main aim of the study was to create such a scale on the base of widely used transformational leadership questionnaires and on the evidence of the specific practice in Lithuanian public administration. Through the use of qualitative research method, two types of leadership characteristics that are incomprehensible for Lithuanian public servants were found. One type of these characteristics was related to the discussion on the values in the decision making process, while another was linked to the treating subordinators appropriately. Both of these characteristics were replaced with more culturally acceptable feature. Scale internal validity was tested via qualitative research of 162 civil servants. The data was collected from six different institutions using the 360 degree feedback instrument. The results demonstrated that most scales were reasonably well reproduced and showed high internal consistency. It was concluded that the proposed scale for measuring transformational leadership in Lithuanian public administration has acceptable psychometric content. [From the publication]
- Investicijos į žmogiškąjį kapitalą : sėkmės strategija / Eugenijus Chlivickas, Palmira Papšienė. Viešasis administravimas. 2009, Nr. 1, p. 37-42.
- Kokybinių ir kiekybinių metodų derinimas mokyklinės vadybos diagnostikoje : hipotezė ir pirmieji rezultatai / Gintaras Šaparnis, Gediminas Merkys. Socialiniai mokslai. 2000, Nr. 2 (23), p. 43-55.
- Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
