Pelesos šnektos izoliuotų balsių savybės

LTStraipsnyje aprašoma 14 izoliuotai tartų pietų aukštaičių Pelesos šnektos (Baltarusija, Gardino sritis) balsių. Pavyzdžius įkalbėjo 4 šnektos informantai, jie pakartoti tris kartus. Kiekvienas balsis tiriamajame žodyje kalbėtojo dirbtinai buvo pailginamas maždaug iki 1 s. Iš kiekvieno tokio garso buvo iškerpama 500 ms trukmės atkarpa, pasižyminti stabiliausiomis formančių trajektorijomis. Apibendrintai teigiama, kad Pelesos šnektoje patys atviriausi ir kompaktiškiausi yra /a./ alofonai, didžiausio ištęstumo yra uždarieji balsiai, ypač aukštutiniai [i] bei [u]. Lūpinis [o] išlaiko gana aukštą kompaktiškumo indeksą. Atsižvelgiant tik į balsių tembrą beveik neįmanoma diferencijuoti balsių. Todėl balsių kokybei apibūdinti daug svarbesnis yra ne tarimo eilės, o lūpinimo kriterijus. Izoliuoti balsiai pagal bemoliškumo indeksą skyla į dvi aiškias grupes: bemolinius, t. y. lūpinius ir nelūpinius balsius. Labiausiai sulūpintas šnektoje izoliuotas [o]. Lyginant su kitų tirtų šnektų duomenimis, Pelesos šnekta lūpinių balsių inventoriumi artimiausia vakarų aukštaičių kauniškių Lukšių šnektai. Po kietųjų priebalsių einantys nelūpiniai i ir ė tipo izoliuoti balsiai gali prarasti didelę dalį savo įtempimo palyginti su balsiais, einančiais po minkštųjų priebalsių. Ypač neįtemptas šnektos trumpasis [u]. Ilgieji (įtemptieji) balsiai sudaro trikampę, trumpieji (neįtemptieji) – keturkampę balsių sistemą. Taip yra todėl, kad po minkštųjų priebalsių /a./ alofonai priešakėja menkiau, /a/ alofonai – stipriau. Vidurinės eilės balsiu galima būtų laikyti tik suužpakalėjusį fonemos /i/ variantą.Reikšminiai žodžiai: Balsis; Formantė; Indeksas; Izoliuotasis balsis; Kirtis; Kokybė; Monoftongas; Pelesos šnekta; Pietų aukštaičių tarmė; Priebalsis; Spektras; Spektrinė analizė; Šnekta; Accent; Consonant; Dialect; Formant; Guality; Index; Isolated vowel; Monopfthong; Southern Aukštaitian dialect; Spectral analysis; Spectrum; Subdialect of Pelesa; Vowel.

ENThis article analyses the quality of 14 isolated vowels of the peripheral Southern Aukstaitian Pelesa dialect of Lithuanian, found in the Grodna region of Belarus. The most open and compact vowel is /a./, the most diffuse are fi-f un fu-f. The rounded [o] retains a fairly high compactness index. If one considers only the vowel tonality index, it is almost impossible to differentiate vowels by backness. Therefore rounding is much more important criterion for characterising vowel quality. According to the flatness index, isolated vowels can be divided into flat (rounded) and nonrounded vowels. In the Pelesa dialect, the most rounded vowel is the isolated [o]. In comparison with other dialects that have been studied, the Pelesa dialect with its inventory of vowels is closest to the Western Aukstaitian Kaunas dialects. Non-rounded i and ė type isolated vowels occurring after hard consonants can lose a large part of their tenseness in comparison to vowels occurring after soft consonants. Short [u] is especially lax. The dialect's long tense vowels form a triangular vowel system, while the short (lax) vowels from a quadrangular system. This is because /a./ allophones become less advanced after soft consonants than allophones of /a/. A retracted allophone of /i/ occurring after hard consonants could be considered to be a central vowel (/i./ in the same position is markedly frontal). [From the publication]