Veiksmažodžio ir jo formų vartojimas lietuvių ir latvių funkcinių stilių tekstuose

LTStraipsnyje tiriamas veiksmažodžio ir jo formų vartojimas lietuvių ir latvių funkcinių stilių tekstuose. Lietuvių kalbos duomenys buvo imti iš 1973-1975 m. ir 1994-1995 m. publicistikos dažninių žodynų. Latvių kalbos duomenys imti iš latvių kalbos dažninio žodyno. Tyrimas rodo, kad lietuvių ir latvių kalbų tekstuose veiksmažodžių vartojama panašiai: moksliniuose tekstuose – 18,3% ir 17,6%, publicistikoje – 21,0% ir 18,6%. Visuose abiejų kalbų lyginamų stilių tekstuose dažniausi veiksmažodžiai yra būti ir galėti. Kiti dažni veiksmažodžiai nustatyti, naudoti, nebūti, gauti, priklausyti, atitikti turi atitikmenis tarp dvidešimties dažniausių latvių kalbos mokslinių tekstų veiksmažodžių ar jų reikšmių, o žinoti, pradėti, sakyti, matyti yra dažniausių abiejų kalbų publicistikos veiksmažodžių pirmame dvidešimtuke. Skiriasi veiksmažodžio formų vartojimas ir lyginamose kalbose, ir abiejų kalbų skirtingų stilių tekstuose. Tiesioginės ir tariamosios nuosakų vartojimas labai panašus. Latvių kalbos tekstuose kur kas daugiau vartojama esamojo laiko formų. Visų lyginamų stilių tekstuose vartojama labai daug trečiojo asmens formų. Visų stilių tekstuose daugiau vartojama neveikiamosios rūšies dalyvių. Skiriasi dalyvių laikų vartojimas moksliniuose ir publicistiniuose lietuvių kalbos tekstuose: moksliniuose tekstuose daugiau vartojama esamojo laiko formų o publicistikoje – būtojo laiko. Dalyvių linksnių vartojimas lietuvių kalbos tekstuose gana artimas latvių kalbos linksnių vartojimui. Visuose tekstuose labai aiškiai vyrauja vardininkas, kuris sudaro daugiau nei pusę visų linksnių formų.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Funkciniai stiliai; Kalba; Lietuvių ir latvių mokslinio ir publicistinio stiliaus tekstai; Stilistika; Stilius; Veiksmažodis; Veiksmažodžių vartojimas; Baltic language; Functional style; Language; Lithuanian and Latvian scientific and journalistic texts; Style; Stylistics; Usage of verbs; Verb.

ENThe usage of verbs in Lithuanian and Latvian scientific and journalistic texts is discussed on the basis of frequency dictionaries of corresponding styles in both languages compiled by the same methods. The most frequent 20 verbs in each style are analysed. It has been found that there are many concurrences and similarities among them. The main verb forms, moods, tenses and the usage of persons, as well as the usage of participle tenses and cases, are given and compared. The following conclusions have been drawn: conjugative forms, forms of the third person, passive participles and the nominative case of participles predominate in the texts of both languages in both styles under comparison; the usage of verb tenses differs, depending on the style and on the language; and the usage of participle tenses in the Lithuanian scientific and journalistic texts differs as well. [From the publication]