Спроба рэспубліканцаў дамагчыся ўлады над войскам ВКЛ у 1697-1698 г.

LTPolitinė krizė Abiejų Tautų Respublikoje tarpuvaldžio laikotarpiu (1696-1697) sudarė sąlygas susiformuoti prieš didikus Sapiegas nukreiptam opoziciniam respublikonų sąjūdžiui. Pirmiausia neramumai apėmė kariuomenę. Iždas buvo tuščias, o įsiskolinimas kariams 1698 pr. išaugo iki 54 ketvirčių. Kad atlyginimas bus kada nors išmokėtas jokios vilties nebuvo. Dėl to kariuomenėje įvyko skilimas, ir viena jos dalis, tikėdamasi pinigus atgauti, palaikė vieną respublikonų lyderių, LDK didiką, Žemaitijos seniūną Grigalių Antaną Oginskį. Tačiau bajorija nebuvo suinteresuota spręsti valstybės finansines problemas, todėl 1968 m. kovo 3 d. sutartimi tarp bajorijos ir Oginskio šalininkų numatyta su įsiskolinimo padengimu neskubėti. Tai pakirto maištavusios kariuomenės ryžtą, 1698 m. balandžio 30 d. respublikonų armija kapituliavo ir vėl pakluso LDK didžiajam etmonui Kazimierui Sapiegai. Nepaisant to, daugelis didžiojo ir lauko etmonų klientų liko Oginskio pusėje ir net po pralaimėjimo 1698 m. pavasarį po kelių mėnesių (1698 m. vasarą) respublikonai sutartį su Sapiegos partija nutraukė. Vėlesni įvykiai parodė, kad Sapiegų grupuotė LDK kariuomenėje nustojo dominuoti, jų karinė galia palaužta, o politinė įtaka pakirsta.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Didikų kovos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II; Vidaus karas Lietuvoje; 17 amžius; History of GDL; Home (domestic) war in Lithuania; The 17th century; The Grand Duchy of Lithuania; The king of Poland and grand duke of Lithuania August II.

ENThe political crisis in the Commonwealth while the interregnum of 1696–1697 created conditions for the resistance of the opposition (republicans) in the Grand Duchy of Lithuania to the hegemony of the Sapiehas’ magnate family. Firstly the main stake was on GDL army that was interested in remuneration. As a result there was a split in the army and a part of it recognized the power of one of republican leaders, GDL grand standard-bearer Gregory Oginski. But the nobility was not interested in the solution of financial problems that is why the treaty concluded 3 March, 1698 between the nobility and Oginski’s army abolished the remuneration debt. 30 April, 1698 republican army capitulated and became again subordinated to GDL grand hetman Casmir Sapieha. Previous relations played an important role at that because many clients of grand and field hetmans remained in Oginski’s army. After defeat in the struggle for the army in the middle of 1698 republicans called for its dissolution. [From the publication]