LTLietuvos darbo rinka ir ypač šiuolaikinė sudėtinga situacija joje reikalauja adekvataus darbo santykių reglamentavimo, užtikrinančio pusiausvyrą tarp ekonominių ir socialinių interesų, tarp darbdavio ir darbuotojų interesų, valstybės ir pavienio asmens. Šiuo aspektu ypač aktualus darbo teisės mokslinės doktrinos vaidmuo ieškant bendros nuomonės teisinėms priemonėms, teisinio reguliavimo metodams ir būdams tobulinti, galiojančiai darbo teisės norminei bazei atnaujinti. Monografijoje autorius plėtodamas darbo ginčų mokslinę doktriną daug dėmesio skiria teismų praktikai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Svarbu ir tai, kad bendros kompetencijos teismų praktika lyginama su administracinių teismų praktika tarnybinių ginčų nagrinėjimo srityje, tuo pačiu sudarant prielaidas teismų praktika tarnybinių ginčų nagrinėjimo srityje, tuo pačiu sudarant prielaidas teismų praktikai unifikuoti ir vienodiems standartams kurti.Reikšminiai žodžiai: Darbo santykiai; Darbo ginčai; Valstybinė darbo inspekcija; Individualūs darbo ginčai; Darbo ginčų prevencija; Labour relations; Labour disputes; State Labour Inspectorate; Individual labour disputes; Prevention of labour disputes.
ENThe Lithuanian labour market and particularly its current complex situation demand for an adequate regulation of employment relations, securing the balance between the economic and social interests, the employer’s and employees’ interests, the state and an individual. The role of the scientific doctrine of the labour law is particularly relevant while searching for a consensus on the improvement of remedies, legal regulation methods and techniques, as well as the update of the effective labour law norm base. The author elaborates on the scientific doctrine of labour disputes and largely focuses on case-law as well as the explanation provided by the Supreme Court of the Republic of Lithuania. It should be noted that ordinary case-law is compared to administrative case-law in the field of professional disputes, thus preconditioning the process of unifying case-law and creating common standards.