LTMonografijoje analizuojami neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo ir taikymo ypatumai ir šio instituto taikymo ribos, įvertinamas esamo teisinio reguliavimo efektyvumas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Atskleidžiami teisiniai neturtinės žalos atlyginimo taikymo pagrindai ir neturtinės žalos, kaip faktinio neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, reikšmė. Nagrinėjami neturtinės žalos objekto turinys bei jo įtaka žalos taikymo apimčiai, nukentėjusiojo asmens artimųjų ir juridinių asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ribos. Autorė įvertina įstatymų leidybos ir jurisprudencijos suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pagrindžia lanksčios, nediskriminuojančios ir prognozuojamos neturtinės žalos atlyginimo sistemos sukūrimo būtinybę. Nagrinėjami klausimai analizuojami ne tik teoriniu aspektu, bet ir remiantis gausia Lietuvos bei kitų Europos šalių (Vokietijos, Austrijos, Italijos, Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Latvijos ir kt.) teismų praktika, padedančia geriau pažinti neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo specifiką ir šio instituto taikymo problematiką.Reikšminiai žodžiai: Neturtinė žala; Civilinė teisė; Neturtinės žalos dydis; Non-pecuniary damage; Civil law; Amount of compensation for nonpecuniary damage.
ENThe monograph analyses the peculiarities of legal regulation and application of the compensation for non-pecuniary damage as well as the scope of application of this institution, evaluates the efficiency of current legal regulation in Lithuania and other European countries. The study reveals the legal grounds for the application of the compensation for non-pecuniary damage and the significance of non-pecuniary damage as the factual basis for the compensation of non-pecuniary damage. The book examines the content of the object of non-pecuniary damage and its influence on the scope of application, as well as the limits of exercising the right of a victim’s relatives and legal entities to the compensation for non-pecuniary damage. The author evaluates the criteria of determining the size of non-pecuniary damage formed by the legislative and jurisprudence, and substantiates the necessity to create a flexible, non-discriminating and foreseeable non-pecuniary damage compensation system. The given issues are analysed not only from the theoretical aspect, but also based on the abundant case-law of Lithuania and other European countries (Germany, Austria, Italy, France, Netherlands, Belgium, Great Britain, Spain, Latvia, etc.), which helps to better know the specificity of legal regulation of the compensation for non-pecuniary damage as well as the problem issues of application of this institution.