Įrodinėjimo našta ar pareiga

LTLietuvos civilinio proceso teisės doktrinoje, teismų praktikoje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse tradiciškai vartojama „įrodinėjimo pareigos“ sąvoka. [...] Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar „įrodinėjimo pareigos“ sąvokos vartojimas suderinamas su dispozityvumo bei rungimosi principais ir ar dėl specifinio procesinių teisinių santykių pobūdžio „pareigos“ sąvoka galėtų būti vienodai suprantama tiek materialiąja, tiek procesine prasme. Straipsnyje taip pat aptariama pareigos rūpintis proceso skatinimu ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis įtaka įrodinėjimo naštai. Atliktų tyrimų analizė rodo, kad šalies būtinumas (sunkumas) įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, turi būti apibrėžiamas terminu „įrodinėjimo našta“, nes jis kur kas tiksliau atspindi aptariamo instituto teisinę prigimtį. Įrodinėjimo procese prievarta nebūdinga, nes pati šalis turi teisę apibrėžti, kokia apimtimi ji vykdys įrodinėjimo naštą ir už šios teisės netinkamą įgyvendinimą procesinės sankcijos netaikomos. Proceso koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai įpareigoja šalis proceso įstatymo nustatytomis sąlygomis ir terminais įvykdyti įrodinėjimo naštą, tačiau šių pareigų vykdymas neturi įtakos šalies teisei spręsti, kokia apimtimi vykdyti įrodinėjimo naštą. Šalis, kuri nevykdys pareigos rūpintis proceso skatinimu ir (ar) pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jos atžvilgiu gali būti taikomos sankcijos, tačiau ne todėl, kad ji nesugebėjo tinkamai įvykdyti įrodinėjimo naštą, o todėl, kad jos veiksmai, naudojantis įrodinėjimo teise, yra priešingi teisei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Civilinio proceso teisė; Įrodinėjimo našta; Įrodinėjimo pareiga; Įrodinėjimo procesas; Averment duty; Averment process; Burden of proof; Civil procedure.

ENThe duty of the burden of proof has been traditionally used in the legal doctrine of the civil procedure, court practice, and in the Code on Civil Procedure of the Republic of Lithuania. This concept is firmly established in both the legal doctrine of civil procedure and in court practice; however, the legitimacy of using the duty of the burden of proof in civil procedure processes remains the object of discussion. The study aims to assess if the usage of the concept is compatible with party disposition and competition principles, and if the understanding of the concept is the same under substantive and procedural law due to the specific nature of the legal procedures. The article also addresses the influence on the burden of proof of the duty not to hinder the implementation of the civil procedure process and the prohibition to abuse the procedural rights. The analysis shows that the requirement for the party to provide sufficient evidence in support of its position must be defined by the concept of the "burden of proof". The use of coercion in the averment procedure is rare, because each party has the right to define the extent of the realization of the burden of proof duty, while procedural sanctions are not imposed for the improper usage of the burden of proof.The duty to make the process as efficient as possible and the prohibition to abuse the procedural rights obligates the parties to satisfy the duty of the burden of proof based on procedural laws; nevertheless, the exercise of this duty does not impact the right for the party to decide the extent to which the burden of proof must be exercised. The party, which creates obstacles for the civil procedure process or does not adhere to the procedural rights, might face sanctions. The sanctions might be imposed not because the party failed to fulfil the "duty" of the burden of proof, but because the actions of the party, while fulfilling this duty, were unlawful. [From the publication]