Nekirčiuotų balsių kiekybė (periferinės Pelesos šnektos duomenimis)

LTPeriferinei Pelesos šnektai, kaip ir kitoms pietų aukštaičių tarmei priklausančioms šnektoms, būdinga dviejų balsių ilgumų sistema. Pastarojo meto dialektologijos darbuose pripažįstama, kad ši sistema nėra itin stabili. Periferinių šnektų vokalizmo kiekybė analizuota pasikliaujant klausa. Todėl neretai gali susidaryti įspūdis, kad šių šnektų balsių ilgumai fakultatyvūs, nepastovūs, nesusiję su balsio pozicija. Straipsnyje instrumentiniu tyrimu siekiama aprašyti Pelesos šnektos nekirčiuotų balsių savaiminę trukmę, nustatyti, kokiose pozicijose eina ilgesnieji ir trumpesnieji variantai. Matuota 248 (140 ilgųjų ir 108 trumpųjų) prieškirtinių ir pokirtinių pozicijų balsių trukmė. Apibendrintai teigiama, kad nekirčiuotų balsių kiekybė priklauso nuo kokybės (pakilimo). Labiau svyruoja atviresniųjų balsių savaiminė trukmė, menkiau – uždaresniųjų. Didžiausias kontrastas gali susidaryti tarp to paties pakilimo balsių, esančių prieš kirčiuotą trumpą skiemenį tarp skardžiųjų priebalsių, ir galūnės balsių, esančių po ilgo kirčiuoto skiemens ir dusliųjų priebalsių. Aukštutinių i, u tipo balsių trukmės skirtumus lemia priebalsių kokybė. Nevienodą įtaką skirtingo pakilimo balsiams daro pozicija pagrindinio kirčio atžvilgiu. Neaukštutinis balsis yra panašios trukmės ar ilgesnis už toliau einantį kirčiuotą aukštutinį balsį. Prieškirtinių balsių kiekybė vienodai išlaikoma ne tik prieš kirčiuotus trumpųjų, bet ir ilgųjų fonemų alofonus, jei šie alofonai yra aukštutiniai. Praplečiama „dviviršūnio“ kirčio distribucija. Šnektoje trumpėja tiek nekirčiuoti, tiek kirčiuoti uždarieji balsiai.Reikšminiai žodžiai: Balsių kiekybė; Baltarusių kalba; Instrumentinis garsų tyrimas; Nekirčiuotų skiemenų ilgumas; Pelesos šnekta; Periferinė Pelesos šnekta; Belarus language; Instrumental phonetics; Pelesa Dialect; Peripheral Pelesa dialect; Unaccented vowel length; Unacvented Vowel Length.

ENIn the Lithuanian Pelesa dialect (in Belarus, the Grodna region, Varanava district), vowels characteristically have two lengths. However, in unaccented syllables their lengths are very different. For example, long vowels can be shortened and become short. This study attempts to determine the conditions under which unaccented vowels become longer or shorter. The amplitude of the change in length is dependent on the quality of the vowel: the lower the placement of the vowel, the greater is the change in length. The largest contrast is found between vowels that are in the syllable before the accent between voiced consonants, and ending vowels that are after long, accented syllables and voiceless consonants. The |i', u'| allophones are characterized by similar lengths both in the syllable before the accent and in the syllable after the accent. The same holds for the short Ii, uI variants. Vowels with lower placement have different characteristics. For example, the [...] allophones in the syllable before the short accented syllable retain most of their length, as is characteristic of the accented position, but in the ending after the accent, they shorten and become short vowels. In the syllable before the accent, the allophone of the short phoneme |a| can be lengthened, becoming longer than both its own phoneme's allophone, which appears in the syllable after the accent, and the accented position variant. The development of this kind of vowel length structure is possibly favoured by the dialect's contacts with the local Belarus dialect. [From the publication]