Nacionalinio savitumo strategijos sovietmečio Lietuvos architektūroje

LTStraipsnyje analizuojama viena iš pagrindinių sovietmečio architektūros istorijos ir teorijos temų – nacionalinės architektūros formavimasis. Į problematiką bandoma pažvelgti ne per stilistinę, bet per sociokultūrinę prizmę, siekiant išsiaiškinti priežastis, kodėl architektai ir teoretikai identitetą ir nacionalinę išraišką architektūroje suvokė skirtingai. Analizuojama, kaip šis suvokimas keitėsi per visą XX a. Nepaisant itin greitai kintančios politinės situacijos ir jos reakcijų į architektūrinę raidą, vienokių ar kitokių „nacionalinės architektūros“ apraiškų Lietuvos architektūroje būta per visą XX a. Viena pagrindinių XX a. lietuviškosios architektūros paieškos temų – etninės architektūros ir liaudies meno elementų naudojimas. Pirmasis pokario dešimtmetis tęsė tarpukaryje susiformavusią tradiciją liaudies meno motyvus naudoti kaip architektūrinę dekoraciją, nors šie dekoro elementai gretinami su sovietiniais simboliais. Vilniuje bei Klaipėdoje sovietiniais laikais žymios naujosios architektūros sąsajos su monumentaliosios architektūros paveldu. Siekta miesto estetinio vientisumo. Lietuvos architektai itin vertino galimybę sukurti savitą naujosios architektūros mokyklą. Tačiau tenka pastebėti, kad pagrindiniai šiai mokyklai priskiriami bruožai: formų subtilumas, paprastumas bei saikingumas, žmogiškasis mastelis, ryšys su gamta, gretimo užstatymo paisymas – iš esmės yra universalūs humaniškos architektūros bruožai. Savitas XX a. sovietmečio architektūros identiteto priemonių išraiškos laukas sietinas su teoriniu siekiu sukurti atpažįstamą, identifikuojamą socialistinę architektūrą.Reikšminiai žodžiai: Nacionalinis tapatumas; Nacionalinis savitumas; Lietuvos architektūros istorija; Sovietinė architektūra Lietuvoje; Architektūros paveldas; Modernioji architektūra; Modernizmas architektūroje; National identity; History of Lithuanian architecture; Soviet architecture in Lithuania; Architectural heritage; Modern architecture; Modernism in architecture.

ENThe paper presents one of the general themes in the history and theory of architecture of the soviet period – creation of the national identity through the architectural space. The issue is discussed from the point of view of social-cultural developments of the twentieth century in Lithuania. The main questions are what kind of reasons determined the choice of one or another strategy and how these strategies changed in the course of the twentieth century.