Pasaulietinės valstybės principas

LTLietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės“. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punkte formuluojama plačiau: „Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas.“ Taigi konstitucinis pasaulietinės valstybės principas Lietuvoje yra ne Konstitucijos expréssis verbis,bet konstitucinės doktrinos sukurta formulė. Straipsnyje analizuojami kai kurie pasaulietinės valstybės kaip valstybės ir bažnyčios santykių principo sampratos aspektai konstitucinėje jurisprudencijoje ir konstitucinės teisės doktrinoje bei šio principo veikimo srities remiantis valstybės ir bažnyčios bendradarbiavimo modeliu problematika. Siekiama parodyti, kad hermeneutiškai aiškinant Konstituciją pasaulietinės valstybės principą reikėtų interpretuoti visų Lietuvos tradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų veikimo, kaip visuomenės socialinio, kultūrinio ir dvasinio paveldo, daugiakultūriame kontekste, todėl švelnaus valstybės ir bažnyčios atskyrimo (lietuviškojo „atskirumo“) doktrina yra lietuviškosios pasaulietinės valstybės principo interpretacijos condítio sine qua non. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucinio teismo jurisprudencija; Konstitucinis pasaulietinės valstybės principas; Religijos laisvė; Valstybės ir bažnyčios atskirumas; Constitution; Freedom of religion; Jurisprudence of the Constitutional Court; Separation of church and state; The constitutional principle of state secularism; The secular state.

ENThe notion of secularism can be found in the sources of Lithuanian constitutional law as far back as the Provisional Basic Law of the Republic of Lithuania (1990), which provided a broad definition, encompassing not only the secularism of the national education institutions, but also that of state institutions. In the jurisprudence of the Constitutional Court, the latter is understood as the secularism of the State of Lithuania, its institutions and their activities. In the context of constitutional relations of the state and church, the jurisprudence of the Constitutional Court has only referred to the notion of 'secular state' a few times. Official constitutional doctrine expressly establishes the principle of secularism in state and local educational institutions. Meanwhile, the concept of the secular state has neither been invoked nor interpreted enough times so as to permit some definition of states ecularism as a notion of jurisprudential constitution. We may expect Constitutional Court doctrine to gradually formulate this meaning in the future. The provisions of the Constitution of 25 October 1992 reveal the reaction of the drafters towards the negative consequences of restrictions on religious and other beliefs during the period of Soviet occupation. Neither the text of the Constitution nor in the constitutional jurisprudence defines any strict principle of separation of church and state.In the jurisprudence of the Constitutional Court, the notion of a secular state is construed within the context of cooperation between these two permanent participants of legal relations - the state and the church. Therefore, the Lithuanian interpretation of the secular state principle is not strict or laicistic. This could have influenced the Constitutional Court's choice to use the notion of 'neutrality', which namely argues for a special national recognition of the church. Granting of a privileged status to the church within the state is in harmony with the religious and world-view neutrality of the state because the state is not neutral with regard to values. The separation of church and state, by definition, confirms religious neutrality based on the secularity of the cooperative content. The religious and world-view neutrality of the state determines the cooperation of the state and the church in the implementation of common educational, social and cultural goals. The hermeneutical construction of the Constitution compels an interpretation of the secular state in the multicultural context of all traditional churches and religious organizations that constitute the social, cultural and spiritual heritage of Lithuanian society. [From the publication]