LTLietuvos psichologijoje religingumo problematika susidomėta tik atgavus nepriklausomybę. Apžvelgus tyrimus galima daryti išvadą, kad dauguma jų (ypač ankstesnių) yra ne itin nuoseklūs ir išsamūs, dažniau pristatomi tik teoriniu lygmeniu. Šio straipsnio tyrimo tikslas − ištirti vyresniojo amžiaus moksleivių religingumo tipus ir jų ryšį su nerimastingumu. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto vienoje katalikiškoje ir vienoje nekatalikiškoje gimnazijoje. Visą tiriamųjų imtį sudaro 211 moksleivių: 106 - katalikiškos ir 105 - nekatalikiškos gimnazijos. Iš jų 86 vaikinai (40,8 proc.) ir 125 merginos (59,2 proc). Tiriamųjų amžius 16-18 metų. Tyrime buvo naudojamos dvi metodikos: religingumo tipui nustatyti - D. Hutsebauto ir jo kolegų (2000) sukurta pokritinio tikėjimo skalė (Post-Critical Belief Scale), nerimastingumui - modifikuota Kondašo (1973) nerimastingumo skalė. Tyrimo duomenys rodo, kad paauglių religinis tikėjimas turi teigiamą poveikį ir mažina depresijos, beviltiškumo, nerimo, streso jausmus; tai taip pat sustiprina teigiamą požiūrį į kasdienę tikrovę. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad katalikų gimnazijos paaugliams dažniausiai būdingas antrinis naivumo religinio tikėjimo tipas, o nekatalikų gimnazijos paaugliams dažniausiai būdingas išorinių kritikų ir reliatyvizmo požiūris. Taigi galima teigti, kad katalikų gimnazijos paaugliai yra labiau pasirengę priimti transcendentinį matmenį, tuo tarpu jų ne katalikų gimnazijos bendraamžiai manė, kad atmetė šį aspektą. Nustatyta, kad Katalikų gimnazijos paauglių nerimo laipsnis buvo mažesnis.Reikšminiai žodžiai: Nerimas; Nerimastingumas; Religingumas; Vyresniojo amžiaus moksleiviai; Anxiety; Anxiety as a trait; Religious faith; State anxiety; The individual religious faith; Worry.
ENThe present article is devoted to the study of individual religious faith as related to the psychic health of senior teenagers. The data of the study speak of the fact that teenagers' religious faith has a positive impact and tends to lower their feelings of depression, hopelessness, anxiety, stress; it also enhances the positive outlook towards every-day reality. The focus of the study was on establishing the relationship between the individual religious faith and the degree of anxiety. The sample of the study involved 106 teenagers from the Catholic gymnasium in Vilnius and 105 teenagers of non-Catholic gymnasium; the age range was 16-18 years olds; there were 86 boys and 125 girls among the respondents. There were two different methodologies used: the Post-Critical Belief Scale for identifying the individual religious faith, and the modifled Anxiety Scale by Kon-dash to establish the degree of anxiety The data of the study speak of the fact that teenagers' religious faith has a positive impact and tends to lower their feelings of depression, hopelessness, anxiety, stress; it also enhances the positive outlook towards every-day reality. The data of the study also showed that the teenagers of the Catholic gymnasium could be more often characterized by the secondary naivete type of religious faith, while the teenagers of the non-Catholic gymnasium could be mostly characterized by types of outward critiąue and relativistic approach. Thus, it is possible to maintain that the teenagers of Catholic gymnasium are more ready to accept the transcendental dimension while their peers from non-Catholic gymnasium felt like rejecting this dimension. In terms of the degree of teenagers' anxiety, it was discovered that it was lower in the teenagers of Catholic gymnasium.