Нарративы о горе крестов : этническая и религиозная автоконцепция

LTPasitelkus konkretų Kryžių kalno (Jurgaičiai, Šiaulių rajonas) atvejį, nagrinėjama etninių ir krikščioniškų vertybių kaita. Keliama hipotezė, kad Kryžių kalnas, išreikšdamas / atspindėdamas skirtingas skirtingų žmonių intencijas, tikėjimus ir vertybes tuo pačiu žymi / parodo tų žmonių bendrumą. Kryžių kalnas ir jo aplinka formavosi šimtmečius. Šiandien jis yra unikalus istorijos, kultūros, dvasingumo paminklas. Lietuva neretai suvokiama per Kryžių kalno vardą ir šio kalno vaizdinį, ar per kryžių vaizdinį apskritai. Kryžių kalne religinis subjektas patiria santykį su sakraliu, priešingu profaniškam, pasauliu. Kryžiams padedant, Kryžių kalne tas pasaulis tampa „matomu“. Kryžių kalno fenomeno gyvybingumas, jo nuolatinis augimas leidžia formuluoti hipotezę, kad žinoma (t.y. įgauta iš šalies) ir išgyventa, subjektyvi patirtis svyruoja tarp integracijos ir opozicijos, sukuria tam tikrą specifinį „autentiškos“ patirties ir žinojimo modelį. Šiuo požiūriu Kryžius kalnas istorijos eigoje reiškėsi kaip būdinga liaudies kultūros tradicija, perduodama iš lūpų į lūpas. Intensyvus turistų ir piligrimų srautas šiuo metu plūstantis į Kryžių kalną koreguoja vietos žmonių santykį su šiuo objektu. Kryžių kalno lankymas vaizduojamas kaip akivaizdi išorinio katalikiško elgesio forma. Drauge tarp vietos žmonių išlieka ir poreikis misterijai, noras lankyti šį kalną ne bendruomeniškai, bet anonimiškai, intymiai.Reikšminiai žodžiai: Etninė koncepcija; Katalikybė; Kryžių kalnas; Naratyvai; Naratyvas; Religinė koncepcija; Tradicinė kultūra; Catholicism; Ethnic conception; Folk culture; Hill of crosses; Lithuania; Narrative; Religious conception; Story-tellings.

ENThe change of ethnic and Christian values is analyzed using a specific case of the Hill of Crosses (Jurgaičiai, Šiauliai region). It‘s hypothesized that the Hill of Crosses expresses/reflects different intentions of different people, beliefs and values and at the same time marks / shows community of those people. The Hill of Crosses and its environment was forming for centuries. Today it is a unique monument of history, culture and spirituality. Very often Lithuania is perceived through the name and an image of the Hill of Crosses or through the image of cross in general. In the Hill of Crosses the religious subject experiences the relation with sacred world, which is an opposition of the profane world. Crosses help the sacred world to become “visible” in the Hill of Crosses. The vitality of phenomenon of the Hill of Crosses, its constant growth allows forming a hypothesis that known (gained from outside) and experienced, subjective experience fluctuates between integration and opposition, creates specific model of “authentic” experience and knowledge. In that respect in the course of history the Hill of Crosses was like an expression characteristic to Lithuanian cultural tradition transmitted from mouth to mouth. Intensive flow of tourists and pilgrims currently flowing to the Hill of Crosses change the relation of local people to this object. Visiting the Hill of Crosses is depicted as an obvious form external catholic behavior. At the same time local people have a need for mystery; they want to visit this hill anonymously, intimately, not in community.