Роль литературных сюжетов в литовской живописи 19 века

LTVienas iš tipingų XIX a meno bruožų – siužetiškumas. Dailininkai vaizdais pasakojo istorijas apie praeitį, apie svarbius šalies įvykius, apie iškilias asmenybes, perteikdavo mitologinius pasakojimus ir kasdieninius buitinius epizodus. Tik XIX a. pab. – XX a. pr. siužetiškumas ir pasakojamasis elementas pradėti vertinti neigiamai kaip nespecifinės plastinio meno išraiškos priemonės. Specifinėms priemonėms priskirta spalva, forma, apšvietimas, linija, erdvė. Romantizmas ir jo principų atgaivinimas XIX a. pabaigoje (vadinamas neoromantizmu) buvo paskutiniai stiliai mene, pasižymintys naratyvumu. Juose atsispindėjo tamprūs ryšiai tarp meno ir literatūros. Dailininkai noriai rinkosi temas iš V. Šekspyro, Dantės, D. G. Bairono kūrinių, neretai naudojosi Novalio, Getės, V. Hugo gamtos aprašymais. Lietuvos dailininkams aktualesni buvo ne užsienio, o vietinių autorių ir folkloro kūriniai, kadangi Lietuvos romantizmas subrendo Vilniaus universitete, kuriame mokėsi žymiausi to meto dailininkai ir literatai. Ne vienas jų žavėjosi gimtojo krašto gamta, istorija, iškiliomis asmenybėmis. Straipsnyje atskleidžiama literatūros įtaka Lietuvos dailei. Tuo tikslu analizuojamos priežastys, lėmusios romantizmo ir neoromantizmo krypčių sustiprėjimą Lietuvoje ir literatūrinių siužetų svarbą mene. Straipsnio autorė analizuoja Lietuvos dailininkų darbus, iliustruojančius konkrečius literatūrinius kūrinius, ir išskiria tipiškiausius vaizdinius, paplitusius lietuvių romantinėje literatūroje, dailininkų perteiktus drobėse.Reikšminiai žodžiai: Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz); Istorinė praeitis; Lietuvos peizažinė tapyba; Literatūra; Literatūriniai siužetai; Literatūrinis siužetas; Neoromantizmas; Romantizmas; Romantizmas, neoromantizmas, tapyba, siužetas, literatūra; XIX a. Lietuvos tapyba; 19'th century Lithuanian painting; Adomas Mickevičius; Historical past; Literary plot; Literary stories; Literature; Lithuanian landscape painting; Neoromanticism; Romanticism; Romanticism, Neo-Romanticism, Painting, Theme, Literature.

ENPlot line is one of typical art features in the 19th century. Artists used images to tell stories about past, important country events, eminent personalities, imparted mythological stories and everyday domestic episodes. Only at the end of the 19th century and at the beginning of the 20th century plot line and narrative element were evaluated negatively as non-specific means of plastic art expression. Color, form, illumination, line and space were assigned as specific means. Romanticism and revival of its principles at the end of the 19th century (called neo romanticism) were the last art styles characterized as narrative. They reflected tight relation between art and literature. Artists chose willingly subjects from works of W. Shakespeare, Dante, D.G. Byron, frequently used nature descriptions of Novalis, Goethe, V. Hugo. Lithuanian artists considered folklore and works of local authors more relevant than foreign works, because Lithuanian romanticism grew at Vilnius University were the most eminent artists and writers of that period studied. Many were fascinated by the nature of native land, history, eminent personalities. The publication reveals how literature influences Lithuanian art, analysis the reasons that predetermined intensification of trends of romanticism and neo romanticism in Lithuania and the importance of literature plot lines in art. The author of an article analysis works of Lithuanian artists that illustrate specific works of literature picks out the most typical images widespread in Lithuanian romantic literature, imparted on canvas of artists.