Возможности прочтения текста : архетип детской смерти в шведской и литовской литературе (параллели в творчестве Астрид Линдгрен и Лаздину Пеледы)

LTStraipsnio objektas – vaiko mirties archetipas švedų ir lietuvių literatūroje, A. Lindgren ir Lazdynų Palėdos kūrybos paralelės. Autorė pasirenka edukologinį temos nagrinėjimo aspektą, todėl dalis straipsnio skiriama Lietuvos Švietimo reformai ir Bendrojo ugdymo programoms, konkrečiai – literatūros mokymui. Akcentuojama, kad orientacija į kanoninį kūrinio nagrinėjimą nėra produktyviausias kūrybiškumo ugdymo kelias, kad dėl tokių programinių nuostatų literatūros pamokos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose tampa vis nuobodesnės, vis mažiau moksleivių dalyvauja ir filologų konkursuose. Todėl autorė kelia uždavinį netradiciškai, remdamasi S. Freudo ir K. Jungo koncepcijomis, perskaityti A. Lindgren ir Lazdynų Pelėdos kūrinius ir panagrinėti jų atsiradimo psichologinius užkulisius. Daroma išvada, kad psichoanalizės ir kultūrinės antropologijos idėjos, taikomos literatūros analizei, leido atskleisti abiejų rašytojų panašumus ir skirtumus, vaizduojant vaiko mirtį, taip pat – tikėtiną šio vaizdinio pasąmoninę kilmę. Taip pat pabrėžiama, kad būtent lanksti literatūros analizė, kurstoma šiuolaikinio žmogaus smalsumo, gali pasiūlyti skaitytojui naudoti kitų mokslo šakų (psichologijos, etikos, religijotyros, istorijos) žinias ir naujai pažvelgti į tautosaką ir literatūros klasiką, nagrinėtu atveju – ribinių mirties situacijų tyrimas gali atskleisti kitokį pasaulio vaizdinį. Pažymima, kad literatūros kūrinių kaip pasąmonės archeologijos lobyno įtraukimas į kultūrologinius tyrimus gali būti itin moksliškai vaisingas.Reikšminiai žodžiai: Archetipas; Astrida Lindgren; C. G. Jungas; Folkloras, mitas; Kultūrinė antropologija; Lazdynų Pelėda; Mirtis; Psichoanalizė; Vaikas; Archetype; Astrid Lindgren; C. G. Jung; Child; Cultural antropology; Death; Folklore; Lazdynų Pelėda; Myth; Psychoanalysis.

ENThe article raises issues of the intersection of modernity and post modernity in the area of literature education in Lithuanian secondary schools: a stereotype pattern of literature interpretations puts schoolchildren's creativity and freedom into the shade. The purpose of this article is as follows: to compare the child's death constructs in the creative works by the Lithuanian writer Lazdynu Pelėda (1867-1926) and the Swedish writer Astrid Lindgren (1907-2002) in the light of flexible combinations of C.G. Jung's ideas of subconscious "knowledge archeology", thematic criticism, cultural anthropology, and the mythological, folklore, archeological, and historical contexts of the Scandinavian and Baltic cultures. It has been argued that archetypes with common pro-historical and histori cal origin, those of common human subconscious heritage (death in the water), and the Indo-European subconscious heritage (riders horsing into the death) are recurrent in the works by both writers. It has been concluded that flexible literary research may suggest that readers apply knowledge from other areas (e.g. psychology, ethics, religion research, and history), and take a new look at the texts of classical literature, i.e., as depositories of subconscious archeology. [text from author]