Paauglių psichinio atsparumo sąsajų su motinos ir tėvo išsimokslinimu bei šeimos gyvenimo lygiu ypatumai
LTStraipsnyje analizuojami 5–7 ir 8–10 klasių paauglių psichinio atsparumo sąsajų su motinos ir tėvo išsimokslinimu bei šeimos gyvenimo lygiu ypatumai. Tyrimas buvo atliekamas 2008 m. trijose Kauno miesto mokyklose. Tyrimas parodė, kad 5–7 klasių paauglių psichinis atsparumas skirtingose pagal motinos arba tėvo išsimokslinimą grupėse nesiskiria, tačiau 8–10 klasių paaugliai, kurių motinų (109,37) arba tėvų (111,21) išsimokslinimas aukštasis, yra labiau psichiškai atsparūs (p < 0,05; 0,01), palyginti su tiriamaisiais, kurių motinos (102,02) arba tėvai (101,29) turi įgiję vidurinį arba spec. vidurinį išsimokslinimą. Analizuojant skirtingo gyvenimo lygio šeimose augančius tiriamuosius, nustatyta, kad 5–7 klasėse aukščiausiais psichinio atsparumo įvertinimais pasižymi paaugliai, gyvenantys šiek tiek geriau, palyginti su dauguma Lietuvos žmonių (116), ir reikšmingai mažesni (p < 0,05) psichinio atsparumo įvertinimai nustatyti paauglių grupėse, gyvenančiose kaip dauguma (109,42) ir žymiai geriau (106,14), palyginti su daugeliu Lietuvos gyventojų. 8–10 klasių mokinių, gyvenančių žymiai geriau (115,42) ir šiek tiek geriau (113), palyginti su dauguma Lietuvos žmonių, psichinis atsparumas yra didesnis (p < 0,05; 0,01) už paauglius, kurių šeimų gyvenimo lygis kaip daugumos Lietuvos žmonių (103,58). Daroma išvada, kad 5–7 klasių paauglių grupėje nėra statistiškai patikimo ryšio tarp socialinių ekonominių rodiklių ir paauglių psichinio atsparumo, tačiau 8–10 klasių mokiniai, kurių socialiniai ekonominiai rodikliai – motinos (p < 0,05), tėvo išsimokslinimas (p < 0,001) ir šeimos gyvenimo lygis (p < 0,0001) – aukštesni, pasižymi didesniu psichiniu atsparumu.Reikšminiai žodžiai: Motinos ir tėvo išsimokslinimas; Paagliai; Paaugliai; Psichiis atsparumas; Psichinis atsparumas; Šeimos gyvenimo lygis; Adolescents; Family living standards; Family living standarts; Mother and father's education; Mother's and Father's Education; Resilience.
- 6-18 m. vaikų reprezentacinės ir klinikinės imčių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajų palyginimas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais / Ilona Kajokienė, Rita Žukauskienė. Psichologija. 2007, t. 36, p. 22-43.
- Ypač mažo psichinio atsparumo 5-10 klasių mokinių, gyvenančių penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, demografinių rodiklių, šeimos charakteristikų ir mokymosi rodiklių ypatumai / Aušra Griciūtė. Visuomenės sveikata. 2014, Nr. 1 (64), p. 114-122.
- Paauglių depresijos simptomų, savivertės, šeimos socialinio-ekonominio statuso ir tėvų auklėjimo stiliaus sąsajos / Oksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė. Psichologija. 2004, t. 30, p. 17-31.
- Pagrindinės mokyklos mokinių depresijos simptomų ir psichinio atsparumo sąsajų ypatumai / Aušra Griciūtė. International journal of psychology: a biopsychosocial approach. 2011, Nr. 9, p. 9-28.
- Sąsajų tarp 9 klasių mokinių psichinio atsparumo ir fizinio aktyvumo laisvalaikio metu ypatumai / Aušra Griciūtė, Rasa Jankauskienė, Kristina Visagurskienė, Daiva Vizbaraitė, Simona Pajaujienė. Visuomenės sveikata. 2011, Nr. 3 (54), p. 87-96.
