LTStraipsnyje aptariami savitų krikščioniškųjų sakralinių paminklų - armėnų chačkarų ir lietuvių medinių kryžių - soliarinių ornamentų kilmės bei jų semantikos klausimai. Soliarinių motyvų atsiradimą ir populiarumą sunku vienareikšmiškai priskirti vienos ar kitos religijos sričiai. Viena vertus, senovės Irano veikiami armėnų mitologiniai vaizdiniai ir archajinės pasaulėžiūros liekanos lietuvių pasaulėžiūroje nulėmė soliarinių motyvų vaidmens aktualumą bei savitų dekoro formų dominantą, o kita vertus, tai atsitiko ir naujomis prasmėmis papildė krikščionių religijos ikonografiją, todėl galima teigti, kad religinio sinkretizmo plotmėje šios simbolinės sistemos susiliejo vienos sakralijos erdvėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apraiška; Armėnai; Armėnija; Kryžiai; Kryžius; Kultas; Lietuviai; Sakraliniai paminklai; Saulė; Saulės simbolika; Armenia; Armenians; Cross; Crosses; Lithuania; Lithuanians; Manifestation; Sacral monuments; Sun; The symbolism of the Sun.
ENThe article discusses the origin of solar ornaments used in unique Christian sacral monuments – Armenian Khachkars and Lithuanian wooden crosses – as well as their semantic issues. The occurrence and popularity of solar motives cannot be unambiguously attributed to one particular religious sphere. On the one hand, Armenian mythological images and relics of archaic worldview, influenced by the ancient Iran and present in the Lithuanian worldview, resulted in the relevance of the role of solar motives and the dominant role of unique forms of décor. On the other hand, this became evident in the Christian religious iconography which was complemented with new meanings; therefore, it can be concluded that within the context of religious syncretism these symbolic systems merged together into one sacral element.