Jaunųjų krepšininkų daugiamečio (10-17 metų) atletinio ir techninio parengtumo rodikliai

LTTyrimu siekta nustatyti, įvertinti ir sudaryti 10-17 m. jaunųjų krepšininkų atletinio bei techninio parengtumo ranginė skalė. Tiriamąją imtį sudarė 673 jaunieji 10-17 m. Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos krepšininkai iš 8 skirtingo amžiaus grupių: 10 m. (n = 58), 11 m. (n = 116), 12 m. (n = 89), 13 m. (n = 124), 14 m. (n = 117), 15 m. (n = 88), 16 m. (n = 44), 17 m. (n = 37). Tyrimas buvo atliekamas 2004-2006 m. povaržybiniu laikotarpiu. Taikytas testavimo metodas, kuriuo buvo vertinamas 10-17 m. jaunųjų krepšininkų atletinis (lokomocinis greitumas, greitumo jėga, koordinaciniai gebėjimai) ir techninis (kamuolio varymo ir judėjimo ginantis įgūdžių kokybė, metimų į krepšį iš skirtingų aikštės vietų tikslumas esant intensyviam fiziniam krūviui ir 30 baudos metimų tikslumas nesant intensyviam fiziniam krūviui) parengtumas. Skaičiuotas aritmetinis rezultatų vidurkis ( x ), vidutinis standartinis nuokrypis (SD), vidurkių skirtumo reikšmingumas pagal Stjudento t (Student t) nepriklausomų imčių kriterijų. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas (p <0,05). Taip pat buvo naudojama „SPSS 12.0 for Windows“ programa, kuria sudarėme atletinio ir techninio parengtumo rangines skales (puikiai 80-100%; labai gerai 60-79%; gerai 40-59%; vidutiniškai 20-39%; nepakankamai 0-19%).Išskirtini mūsų tirtų skirtingų amžiaus grupių jaunųjų krepšininkų ūgio rodiklių skirtumai: 13-ais (5,1%; p <0,05, lyginant su dvylikmečiais) ir 15-ais metais (5,2%; p <0,05, lyginant su keturiolikmečiais). Kūno masės rodiklių skirtumai nustatyti lyginant vienuolikmečius su dešimtmečiais (p <0,05; 13,8%) ir penkiolikmečius su keturiolikmečiais (p <0,05; 13,2%). Kūno masė kiekvienais metais kito statistiškai reikšmingai (p <0,05): labiausiai kito vienuolikmečių ir penkiolikmečių – atitinkamai padidėjo 13,8 ir 13,2%, lyginant su ankstesniais metais. Nevienodus skirtingų tiriamųjų ūgio ir kūno masės skirtumus tarp 11 ir 12 metų krepšininkų galėjo lemti prepubertetinio ir pubertetinio laikotarpio sandūra. Kojų raumenų galingumas – skirtingai nei ūgis ir kūno masė – labiausiai padidėjo dvylikmečių (pubertetinio laikotarpio pradžioje: šuolio į aukštį iš vietos be rankų mosto padidėjo 12% – p <0,05, lyginant su vienuolikmečiais). Lokomocinio greitumo rodikliai (20 m bėgimas iš aukšto starto) kaip ir kojų raumenų galingumas, atliekant specifinio pobūdžio veiksmus (šuolį į aukštį su rankų mostu) labiausiai pakito penkiolikmečių – atitinkamai 6,1% ir 11,1% (statistiškai reikšmingai, lyginant su keturiolikmečiais). Metais vėliau – šešiolikmečių smarkiai (p <0,05) pagerėjo koordinaciniai gebėjimai – 22,7% (lyginant su penkiolikmečiais). [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atletinis parengtumas; Daugiametis sportinis rengimas; Techninis parengtumas; Long-term development; Physical fitness; Technical fitness.

ENAim of the research was to determine, measure and form young basketball players’ (10 to 17 years) scale of physical and technical fitness. It might be used to organize training more efficiently. 673 young basketball players (10 to 17 years) of Arvydas Sabonis Basketball School participated in the research. A total of eight age groups of were tested: 10 year-old (n = 58), 11 year-old (n = 116), 12 year-old (n = 89), 13 year-old (n = 124), 14 year-old (n = 117), 15 year-old (n = 88), 16 year-old (n = 44) and 17 year-old players (n = 37). The tests were carried out after the playing season. The testing method was used to evaluate athletic (lokomotive speed, the force of quickness, coordination) and technical (the quality of dribbling and defensive movement, shooting from various distances with physical load and 30 free throw shots without physical load) fitness of 10 to 17 year-old basketball players. After the test the average ( x ), standard error (SD) and significance (Student t test) werw established. The difference of less than the error of p <0.05 was thought as statistically relevant. The SPSS 12.0 for Windows software was used to form the range scale of athletic and technical fitness (excellent 80-100%; very good 60-79%; good 40-59%; average 20-39%; poor 0-19%).The height of the tested basketball players was increasing constantly the greatest in their 13th (5.1%; p <0.05 – compared to 12 year-old) and 15th (5.2%; p <0.05 – compared to 14 year-old) year. The weight growth was also statistically significant – especially in the players’ 11th and 15th years of age the increase in growth was 13.8 ir 13.2% respetively compared to the previous year. Different changes in height and weight of 11 and 12 year-old players might be affected by the juncture of pre-pubery and puberty. The biggest increase of power of leg muscles, on the other hand, was in the 12th year of the players (at the start of the puberty period; high jump without hand swing results increased by 12% – p <0.05, compared to 11 year-olds). Locomotive speed results (20 m sprint from high start) and leg muscle power in specific activities (high jump with swing of hands) increased the most in the 15th year – 6.1 and 11.1% respectively (compared to 14 year-olds). The tests showed that 16 year-olds’ coordination results increased by 22.7% compared to 15 year-old players (p <0.05). The technical fitness tests results changed variously: the speed of the 13 year-old players’ dribbling increased significantly (p <0.05). [...]. [From the publication]