Valiutų krizių poveikis ekonomikoms: Rusijos atvejis ir atgarsiai Lietuvoje

LTStraipsnio tikslas – teoriniu aspektu įvertinus valiutų krizių reikšmę šiuolaikinei ekonomikai, trumpai aptarti Rusijos valiutų krizės priežastis, ekonomines pasekmes, poveikį Lietuvos ekonomikai bei įvertinti valiutų rinkos spaudimo indekso tinkamumą valiutų krizės numatymui. Rusijos 1998 m. valiutų krizę lėmė didelis biudžeto deficitas, nesugebėjimas padengti skolą, ypač trumpalaikius įsipareigojimus doleriais, eksportuojamos produkcijos kainų kritimas, iškraipytas mokėjimų balansas, bloga bankų priežiūra, silpnas mokesčių administravimas, nesutarimai reformų klausimais, kapitalo pasitraukimas iš Rusijos po Azijos krizės. Rusijos krizė buvo viena staigiausių, atnešusi dideles neigiamas pasekmes: suirusi finansinė bankų sistema, prarastos gyventojų santaupos, pablogėjusi vidaus socialinė–politinė situacija. Ši krizė sukrėtė pasaulio finansų sistemą, o šalys, tame tarpe ir Lietuva, kurių ekonomika buvo glaudžiai susijusi su šia šalimi, turėjo rimtų sunkumų prisitaikant prie susidariusios ekstremalios situacijos. Atlikta Lietuvos ekonominių rodiklių palyginamoji analizė parodė, kad Rusijos krizė atskleidė Lietuvos ūkio pažeidžiamumą ir jo nepakankamą atsparumą išorės sukrėtimams. Neigiamos išorinio poveikio pasekmės buvo lėtesnis bendrojo vidaus produkto augimas, biudžeto įplaukų sumažėjimas, didesnis nedarbas, besitęsiantis einamosios sąskaitos deficitas, prekybos perorientavimas iš rytų į vakarus užėmė nemažai laiko ir kainavo nemažai lėšų.Reikšminiai žodžiai: Ekonomika; Valiutų krizė; Valiutų rinkos spaudimo indeksas; Currency crisis; Economics; Exchange market pressure index; Rusija (Russia).

ENThe article deals with Russian currency crisis in 1998 and its impact on Lithuania’s economy, evaluates a suitability of the exchange market pressure index for assessment of the country’s economic vulnerability as well as predicting potential currency crisis. [From the publication]