Valstybės išlaidų apimties ir struktūros įtaka šalies ekonominiam augimui

LTPastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas ne tik valstybės išlaidų apimčiai, bet ir jų struktūrai. Valstybės išlaidos skirstomos į produktyvias (teigiamai veikia šalies ekonominį augimą) ir neproduktyvias (neigiamai veikia šalies ekonominį augimą). Teigiama, kad keičiant valstybės išlaidų struktūrą, didesnę finansinių išteklių dalį skiriant produktyvioms išlaidoms, galima pasiekti spartesnio ekonominio augimo. Straipsnio tikslas - atskleisti valstybės išlaidų apimties ir struktūros poveikį šalies ekonominiam augimui. Remiantis statistiniais duomenimis ir regresine analize, buvo nustatyta, kad Lietuvos atveju palankiausia valstybės išlaidų dalis BVP yra 34%. Tokiame lygyje pastebimas didžiausias BVP augimas – apie 8-9% per metus. Remiantis statistiniais duomenimis ir koreliacine analize, buvo nustatyta, kad iš visų valstybės išlaidų elementų labiausiai ekonominį augimą teigiamai arba neigiamai gali paveikti išlaidos gynybai, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, būstui ir komunaliniam ūkiui bei švietimui. Iš visų paminėtų išlaidų elementų teigiamai ekonominį augimą Lietuvoje veikia tik išlaidos gynybai. Kiti elementai, nors teoriškai ir pripažįstami produktyviais, tačiau ekonominį augimą veikia neigiamai. Išimtį galima daryti tik išlaidų švietimui atveju, kadangi išlaidos švietimui yra investicinio pobūdžio išlaidos ir jų teikiama nauda gali nepasireikšti iš karto. Atliktos analizės duomenimis galima daryti prielaidą, kad dėl prastos valdymo kokybės Lietuvoje teoriškai produktyvios išlaidos nepasižymi teigiama įtaka šalies ekonominiam augimui.Reikšminiai žodžiai: Neproduktyvios išlaidos; Produktyvios išlaidos; Rahno kreivė; Valstybės išlaidos; Šalies ekonominis augimas; Economic growth; Economic growth, Rahn curve; Non-productive expenditures; Non-productive expendtures; Productive expenditures; Public expenditure.

ENThis paper analyses the impact of public expenditures management on the economic growth. The object of attention is not only the volume of public expenditures, but also their composition according to the productivity feature and the quality of public expenditures management. [From the publication]