Specialiųjų poreikių turinčių vaikų santykiai su mokyklos bendruomenės nariais

LTRemiantis mokslininkų darbais bei atlikto tyrimo duomenimis straipsnyje atskleidžiami specialiųjų poreikių turinčių vaikų santykiai su mokyklos bendruomenės nariais, bendravimo pobūdis ir problemos, mokytojų požiūris į integraciją, iškylančios problemos ir jų sprendimo galimybės. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintis mokinys turi teisę lankyti šalia gyvenamosios vietos esančią bendrojo lavinimo mokyklą, tačiau bendrojo lavinimo mokyklos dėl specialistų ir lėšų trūkumo, o kartais atsainaus atsakingų asmenų požiūrio į šią problemą dar nėra pajėgios užtikrinti visapusiškai kokybišką specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymą. Tuo tarpu mažose kaimo mokyklose kuriama gana palanki aplinka specialiajam ugdymui, vyrauja teigiamos nuostatos integracijos atžvilgiu. Tyrimo metu nustatyta, kad kaimo mokyklose didžioji dalis mokytojų geba bendrauti ir bendradarbiauti su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais; iškilusias problemas mokyklų bendruomenių nariai dažniausiai sprendžia kartu, bet pasigendama bendravimo su specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais, siekiant teigiamų ugdymo(si) rezultatų. Kaimo mokyklose specialiųjų poreikių turintys vaikai jaučiasi pakankamai saugiai, bendrauja su bendraamžiais, mokymasis jiems taip pat nekelia ypatingų sunkumų. Specialiųjų poreikių turintys mokiniai neapsiriboja tik pamokine veikla, mokytojai stengiasi juos įtraukti į įvairiapusę veiklą. Jie teigia, kad mokiniai dalyvauja įvairiuose renginiuose, įtraukiami į būrelių, organizacijų veiklą.Reikšminiai žodžiai: Integracija; Mokyklos bendruomenė; Specialieji ugdymo(si) poreikiai; Specialiųjų poreikių mokinys; Specialusis ugdymas; Children with special needs; Integration; Integration, a student with special needs, Special Education, the school community, special education (learning) needs; School community; Special education; Special educational needs.

ENThe present article deals with the peculiarities of the relationships that children with special needs face while interacting with the members of their school community. The object of the research is the relationships of children with special needs in secondary school communities. An analysis of the pattern of communication between the two parties and the arising problems is carried out; the attitude of teachers towards the integration of children with special needs into the community is depicted. The research is based on the scientific work performed by national and foreign scientists as well as on the authors' own empirical data. The legal basis of the Lithuanian educational system regulates its main aspects and enables the educational environment to correspond to the capabilities of children. However, in schools there still exist cases when children with special needs are not accepted as equal members of the communities and, as a consequence, a lack of communication develops. This research shows that a more intensive collaboration between parents and teachers is needed, while specialist support is missing as well. [From the publication]