LTPaskutinioji Lietuvos socialinio draudimo sistemos krizė prasidėjo 2008 m. IV ketvirty, kai nuo 2002 m. sėkmingai funkcionavusi sistema vėl perėjo į nuosmukio fazę. Šis nuosmukis paskatino diskusijas, kokių priemonių reikia imtis, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje. Straipsnyje aptariami pagrindiniai išoriniai sistemos trikdžiai, nulėmę socialinio draudimo sistemos nuosmukį ir pateikiami siūlymai, kaip galima būtų šią sistemą pertvarkyti. Analizuojant veiksnius ir teikiant pasiūlymus atsižvelgiama į tai, kad siūlomi sistemos pakeitimai, siekiant užtikrinti socialinio draudimo tvarumą ir stabilumą, turėtų apimti tokias priemones, kurios sumažintų neigiamą poveikį trijų tipų veiksnių: makroekonominių, politinių ir demografinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbas; Darbo jėgos migracija; Gyventojų senėjimas; Senatvės pensijos draudimas; Vaikų ekonominė vertė; Visuomenės senėjimas; Economic value of children; Labour force migration; Of children; Old-age pension insurance; Old-age pension insurance, population ageing, labour force migration, economic value; Population ageing.
ENThe latest crisis in the Lithuanian social insurance system began in the fourth quarter of 2008. The system that had been fully and successfully functioning since 2002 again entered a recession phase. The decline promoted a public debate on the measures necessary for preventing similar events in the future. The authors of the present article analyse and discuss the major external threats, shocks and disturbances that caused the failures of the social insurance system in 2008 and 2009. The article concludes with a suggestion for ensuring long-term financial sustainability of the old-age pension system and for solving the population decline problem. The paper proposes a mixed pension-funding principle, the novelty of which lies in the direct contribution of children to their parents’ pensions. [From the publication]