Поэзия и поэтика города: Wilno - ךךילנץ - Vilnius

LTKnygoje į Vilnių siekiama pažvelgti jo gyventojų akimis. Daugiausia medžiagos studijai teikia literatūra: analizuojamas Vilniaus paveikslas lenkų, žydų ir lietuvių tekstuose. Pirmojoje dalyje, siekiant kalbėti apie miestą, jo fenomeną, išskiriamas universitetas, aplink save telkiantis įvairialypę dvasinių, mokslinių, kultūrinių ir architektūrinių bei topografinių vaizdinių vienovę. Didžiausias dėmesys skiriamas A. Mickevičiui ir jo sutelktai akademinei filomatų bendruomenei. Antrojoje dalyje apžvelgiami XIX a. miesto veidai: pirmasis, anot autorės, Vilnių literatūriniu personažu pavertęs Jozefas Ignacijus Kraševskis; Vladislavas Syrokomlė; Ignacijus Chodžko; Gabriela Puzynina; Stanislavas Tarnovskis. Trečiojoje dalyje analizuojama Vilniaus recepcija tarpukario literatūroje – čia aptariamas to meto istorinis kontekstas, literatūros padėtis, plačiau analizuojama poeto Konstantino Ildefonso Galčinskio kūryba. Ketvirtoje dalyje aprašoma vilnietiškoji Česlovo Milošo legenda. Penktojoje dalyje tiriama XIX a. pr. – XX a. ypač gausi žydų ir jidiš literatūra bei jos iškiliausi atstovai – Mordehajus Cvi Mane, Zalmanas Šneuras, Moišė Kulbakas. Paskutinė dalis „Mes be Vilniaus nenurimsim“ pradedama lietuvių tautosakoje (ypač dainose) užfiksuotos Vilniaus miesto simbolikos analize, kuri vėliau neabejotinai perėjo ir į literatūros – Simono Daukanto, Adomo Mickevičiaus, Maironio – tekstus; aptariamas Vilniaus vaizdinys 1920-1930 m. poezijoje ir XX a. antrojoje pusėje – Juditos Vaičiūnaitės, Tomo Venclovos kūriniuose. Knyga praturtinta gausia fotografine ir dokumentine Vilniaus medžiaga.Reikšminiai žodžiai: Czeslaw Milosz; Miestas; Mošė Kulbakas; Poetika; Poezija; Topografija; Universitetas; Vilniaus istorija; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilnius; Vilnius lietuvių, lenkų, žydų literatūroje; Czeslaw Milosz; History of Vilnius; Moshe Kulbak; Poetics; Poetry; Topography; Town; University; Vilnius; Vilnius in Lithuanian, Polish, Jewish literatures.

ENThe author of the book looks into Vilnius with the eyes of its resident. The largest source of material of the study is provided by literature: Vilnius image is analysed in Polish, Jewish and Lithuanian texts. In the first part of the book, in order to describe the city and its phenomenon, special attention is placed on the university, which musters manifold unity of spiritual, scientific, cultural, architectural and topographic images. Primary focus is on Adam Mickievicz and the academic society of the Philomaths that he founded. The second part reviews city faces of the 19th century: the first being Józef Ignacy Kraszewski who portrayed Vilnius as a literary character, according to the author; Władysław Syrokomla; Ignacy Chodźko; Gabriela Puzynina; and Stanisław Tarnowski. The third part analyses Vilnius reception in the inter-war period – the historical context of the time and the situation on literature are discussed, and works of poet Konstanty Ildefons Galczinski are further analysed. The Vilnius legend of Czesław Miłosz is told in the fourth part. The fifth part studies particularly abundant Jewish and Yiddish literature of the beginning of the 19th c. – 20th c., with its most prominent representatives, namely, Mordechai Cvi Mane, Zalman Shneur and Moyshe Kulbak. The last part “Mes be Vilniaus nenurimsim” [We will not give up Vilnius] begins with the analysis of symbols of the city of Vilnius, recorded in the Lithuanian folklore (songs, in particular), which without a doubt were afterwards transferred to literary texts of Simonas Daukantas, Adam Mickievicz, Maironis; the image of Vilnius is discussed as it was portrayed in the poetry of 1920–1930 and in the second half of the 20th c. in the works of Judita Vaičiūnaitė and Tomas Venclova. The book provides with ample photographic and documentary material about Vilnius.