Paauglių raida ir psichikos sutrikimai Ego psichologijos požiūriu

LTPastaruoju metu psichodinaminė paradigma vis daugiau dėmesio kreipia į paauglystės amžiaus tarpsnį, manoma, kad čia vykstantys raidos procesai gali būti labai svarbūs psichopatologijos pasireiškimui. Paauglystėje vyksta itin sparti Ego raida, o Ego yra asmenybės darinys, kuris visų pirma atsako už adaptaciją ir psichinę sveikatą (Hartmann, 1964). Todėl straipsnyje daug dėmesio skiriama normaliai Ego raidai paauglystėje, analizuojant tiek klasikinį požiūrį, tiek naujesnę P. Blos (1962) teoriją, taip pat aptariant šiuo metu atliekamus Ego raidos tyrimus, kuriuos galima suskirstyti į tris dideles grupes: tyrimus, atliekamus remiantis J. Loevinger (1977) teorija, tapatumo jausmo tyrimus ir Ego funkcijų tyrimus įvairių psichikos sutrikimų metu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Paauglystė; Ego raida; Psichikos sutrikimai; Adolescence; Ego development; Mental disorders.

ENOf late the psychodynamic paradigm pays ever more attention to the adolescence years. It is thought that processes taking place there can be of great significance to the manifestation of psychopathology. In adolescence an especially rapid development of Ego is taking place, and Ego is the construct of the personality, which, first of all, is responsible for adaptation and mental health (Hartmann, 1964). Therefore the article devoted undivided attention to the normal development of Ego in adolescence analysing both the classical point of view and the later theory of P. Blos (1962), as well as discussing research into the Ego development being carried out at the present time, which can be classified into three large groups: research carried out on the basis of the J. Loevinger (1977) theory, research into the feeling of identity and research into Ego functions at the time of various mental disorders.