Empirical evidence on employees' communication satisfaction and job satisfaction : Lithuania's university case

LTStraipsnyje pateikiami empirinio tyrimo, kuro objektas - komunikacija ir pasitenkinimas darbu universitete - rezultatai. Siekiant išstudijuoti šiuos reiškinius buvo matuojamas pasitenkinimo komunikacija lygis, pasitenkinimo darbu lygis bei šių kintamųjų tarpusavio koreliacija. Tyrimui buvo naudoti: adaptuotas Pasitenkinimo komunikacija klausimynas (angl. Communication Satisfaction Questionnaire) ir Pasitenkinimo darbu skalė (angl. Job Satisfaction Scale of Ocupational Stress Indicator). Atsižvelgiant į universiteto organizacinę specifiką ir konkrečius tyrimo tikslus iš aštuonių Pasitenkinimo komunikacija dimensijų buvo tiriamos penkios - komunikacija su tiesioginiu vadovu, komunikacija su aukščiausio lygio vadovais, komunikacijos klimatas, komunikacija tarp padalinių ir horizontali-neformali komunikacija: viso 23 teiginiai. Atitinkamai universiteto kontekstui pritaikius Pasitenkinimo darbu skalę, naudoti devyni iš dvidešimt dviejų šį įrankį sudarančių teiginių. Teiginius darbuotojai vertino suminėje 5 balų Likerto skalėje. Papildomai, vidinėms universiteto reikmėms, darbuotojų teirautasi ar jie pakankamai pasiekia darbe reikalingą informaciją, kaip galėtų būti tobulinama intraneto sistema, iš kur ir kaip greitai sužinoma apie rektorato posėdžiuose priimtus sprendimus ir kt. Pirminių duomenų rinkimui sudarytas standartizuotas anoniminis klausimynas, tyrimo imtis atitinka reprezentatyvumo reikalavimą. Atliekant statistinę analizę buvo apskaičiuotos duomenų aprašomosios statistikos (vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, modos) ir Pirsono tarpfaktorinės koreliacijos, atliktas duomenų rangavimas pagal vidutinius vertinimus, χ2 kriterijaus pagalba patikrintas duomenų nepriklausomumas ir homogeniškumas.Statistinė apklausos duomenų analizė atskleidė, kad darbuotojai ypač gerai vertina asmeninį ir savo padalinio komunikavimo efektyvumą, didelę reikšmę teikia neformaliam bendravimui su vadovais. Universiteto darbuotojai yra patenkinti savo darbu, santykiais su kolegomis, jaučiasi pakankamai saugūs. Kartu buvo nustatytos tokios tobulintinos sritys: susirinkimų organizavimas, informacijos savalaikiškumas ir kokybė, konfliktų sprendimas, asmeninio tobulėjimo ir karjeros galimybės, komunikavimas tarp padalinių. Tiriant ryšį tarp pasitenkinimo komunikacija ir pasitenkinimo darbu, buvo nustatyta teigiama koreliacija. Stipriausia koreliacija nustatyta tarp komunikacijos su aukščiausio lygio vadovais bei komunikacijos klimato dimensijų ir pasitenkinimo darbu. Silpniausia - tarp horizontalios-neformalios komunikacijos dimensijos ir pasitenkinimo darbu. Pastaroji dimensija silpnai koreliuoja ir su kitomis pasitenkinimo komunikacija dimensijomis. Analizė parodė, kad teorija, jog pasitenkinimas darbu suvokiamas skirtingai įvairiose darbuotojų grupėse, universitete nepasitvirtino - nehomogeniškas vertinimas stebėtas tik 3 iš 9 atvejų. Straipsnio autoriai rekomenduoja atlikti papildomus tyrimus įtraukiant daugiau nepriklausomų kintamųjų, platesnį pasitenkinimo komunikacija dimensijų spektrą, išorinių/vidinių pasitenkinimo darbu faktorių įvertinimą, taip pat priežastingumui nustatyti būtų naudinga faktorinė ir regresinė duomenų analizė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasitenkinimas komunikacija; Pasitenkinimas darbu; Communication satisfaction; Job satisfaction.

ENThe article provides results of empirical research on Lithuania's university employees' attitudes towards particular communication satisfaction and job satisfaction items. The relationship between communication satisfaction and job satisfaction is explored too, and the positive correlation is determined. The statistical survey data analysis identified communicational and organizational strengths and revealed potential problem areas for improvement. [From the publication]