Interpretuojant daugiakultūrį Vilnių : kontekstai, problemos ir galimybės

LTStraipsnyje analizuojama, kokios globaliosios, europinės ar regioninės kultūros politikos tendencijos turėjo įtakos požiūrių į Lietuvos miestuose sukauptas kultūros vertybes kaitai, kaip vyksta Vilniaus urbanistinių vertybių pervertinimo darbas, žvelgiant ne tik chronologiškai, bet ir iš įvairių suinteresuotų grupių perspektyvos. Straipsnyje atskleidžiamos etnocentrinės ir daugiakultūrės „atminties politikos“ strategijos bei taktikos. Daugiausia dėmesio skiriama reikšmingiausių Vilniaus visuomeninių erdvių ideologinei, kultūrinei, socialinei reikšmėms, jų kaitos problemoms. Daroma išvada, kad šiandienos Vilniaus viešosiose erdvėse galime matyti įkūnytas tiek lietuvių nacionalizmo vertybes, tiek daugiakultūrines vertybes. Miestovaizdyje užkoduotuose kolektyvinės atminties siužetus išreiškiančiuose pranešimuose akivaizdžiai vyrauja „valstybės sostinės“ lygmuo, o miesto istoriją atspindinčių atminties elementų negausu, jie nesudaro kokios nors vieningos loginės sistemos. Didžiųjų kunigaikščių, tautinio atgimimo, antisovietinės rezistencijos ir dabartinės nepriklausomybės atgavimo epochos tebesuvokiamos kaip lietuviškojo valstybingumo pamatas. Autorės nuomone, tradicinės atminties politikos priemonės Vilniuje – muziejų ekspozicijos, memorialinės lentos, paminklai, gatvėvardžiai ir kt. – tęsia dar sovietmečiu pradėtą daugiakultūrės miesto praeities įamžinimo politiką, todėl apie nuoseklų ir kūrybišką daugiakultūrio Vilniaus paveldo išteklių panaudos strategavimą kalbėti kol kas nėra pagrindo.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Gatvės; Istorija; Kultūros paveldas; Multikultūrinės erdvės; Nacionalizmas; Paminklai; Paveldas; Tautybė; Vilnius; Architecture; Cultural heritage; Heritage; History; Monuments; Multicultural spaces; Nationalism; Nationality; Streets; Vilnius.

ENThe article analyses the effect of the political trends of the global, European or regional culture on the changed views of the cultural values accumulated in the Lithuanian cities, and the way the Vilnius urban values have been revaluated not only from the chronological point of view but also from the perspective of various stakeholders. Ethnocentric and multicultural strategies and tactics of “the memory politics” are revealed in the article. The largest focus is placed on the ideological, cultural and social meaning of the most significant Vilnius public spaces and the issues of the change in these meanings. It is concluded that public places of modern day Vilnius have embodied both, Lithuanian nationalistic and multicultural values. A level of “the state capital” is evidently dominant in the messages expressing collective memory narration, encoded in the city landscape, while there are hardly any elements of memory reflecting city’s history; they do not constitute any unified logical system. The epochs of grand dukes, the national revival, anti-Soviet resistance and the re-establishment of the present independence are still grasped as the foundation of the Lithuanian statehood. In the author’s view, the instruments of the traditional memory politics in Vilnius – museum expositions, memorial plaques, monuments, street names, etc. – are the continuation of the policy of perpetuating the multicultural past of the city, commenced during the Soviet times. Thus, there is no evidence, leading to talks about a consistent and creative strategy management of the use of resources of Vilnius multicultural heritage.

• Between remembering and forgetting - processes of changing topicality of Polish heritage in contemporary Lithuania / Anna Pilarczyk-Palaitis. Toruńskie studia międzynarodowe 2021, 14, p. 5-18.
• Kitas Vilnius: fotografo Algirdo Šeškaus "proletarinė" teritorija / Margarita Matulytė. Menotyra. 2023, t. 30, Nr. 4, p. 248-263.
• Praeities suprekinimas urbanistinėse erdvėse / Rasa Čepaitienė. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 2, p. 147-158.
• Pranciškaus Skorinos memorializacija Lietuvoje 1990-2022 m / Nijolė Bliūdžiuvienė. Knygotyra. 2023, t. 80, p. 282-311.
• Santykio su praeitimi bruožai autobiografiniuose pokario vilniečių pasakojimuose / Radvilė Racėnaitė. Tautosakos darbai 2018, 56, p. 218-236.
• Sentikių paveldas Vilniuje ir jo panauda kultūriniam turizmui / Violeta Ladyš. Slavistica Vilnensis. 2017, 62, p. 307-320.
• Šiaulių miesto centrinė dalis ar urbanistikos paveldo saugotinos teritorijos? / Algis Vyšniūnas. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 4, p. 181-194.