Lietuvos didieji istoriniai pasakojimai ir Vilniaus paveldas

LTKaip teigiama straipsnyje, rusai ir lenkai nuo XIX a. laikosi skirtingos koncepcijos, kuri skirtingai nubrėžia LDK istorijos kreivę, o taip pat skirtingai aiškina Abiejų Tautų Respublikos žlugimo ar sunaikinimo priežastis. Nuomonės išsiskiria dėl to, kad yra atstovaujama vienam kuriam nacionalistiniam didžiajam pasakojimui. Yra atkreipiamas dėmesys, kad istoriniai ,,didieji naratyvai“ kartais vadinami dramatiškai lengvais pasakojimais, bet jie sujungia mokslinius tyrimus su istorinės sąmonės vaizdiniais, apeliuoja į emocijas ir tuo padeda kurti kolektyvinį identitetą. Didžiausiais pasakojimais gali būti laikytini meniniai tekstai ir kiti meno projektai, kurie kuria tam tikrus vaizdinius. Šie vaizdiniai rekonstruojami ir paverčiami tekstu. Didžiuoju pasakojimu gali būti ir aprioriškai priimami ir neargumentuojami teiginiai. Nurodoma, kad šiuo metu skiriami keli naratyvai: liberalusis, nacionalistinis, marksistinis naratyvai. Pastebima, kad J. Basanavičiaus suformuotą pirmąjį Lietuvos istorijos ,,didįjį pasakojimą“ galima pavadinti paramoksliniu. Jo ypatumas tas, kad turėdamas galimybę funkcionuoti sovietmečiu, jis labiausiai kiekybiškai išplito ir tapo atpažįstamu. Nemažai dėmesio straipsnyje skiriama S. Daukanto, A. Šapokos atliktai Lietuvos istorijos analizei ir tyrimui. Šių darbų tęsėjai – J. Lebedys, Z. Zinkevičius. Šių mokslininkų dėmesyje – lietuvių ir lietuvių kalbos senajame Vilniuje paieška. Nemažas dėmesys straipsnyje skiriamas žymaus istoriko E. Gudavičiaus darbams, kuris pirmasis istoriografijoje Lietuvos istoriją pamatė iš pasaulio istorijos perspektyvos.Reikšminiai žodžiai: Baroko Lietuva; Didieji naratyvai; Edvardas Gudavičius; Europeizacija; Istorinis pasakojimas; Istorinis paveldas; Jonas Basanavičius; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istoriografija; Maironis; Pagoniškoji Lietuva; Romantizmas; Vilniaus miesto istorija; Vilnius; Baroque Lithuania; Edvardas Gudavičius; Europeanization; Great Narratives; Jonas Basanavičius; Maironis; Pagan Lithuania; Romanticism; The historical heritage; The historical narrative; The historiography of Lithuania; The history of Vilnius; Vilnius.

ENAccording to the article, since the 19th century, Russians and Poles have formed a different concept of the history of the Grand Duchy of Lithuania, as well as on the interpretation of causes of the collapse or annihilation of the Republic of Two Nations. The opinions differ because of the representation of a particular national great narrative. The attention is drawn to the fact that historical “great narratives” are sometimes referred to as dramatically light stories, which combine scientific research with images of historical conscience, appeal to emotions and thus help create a collective identity. Fictional texts and other art projects creating particular images can be regarded as the great narratives. These images are reconstructed and transformed into texts. A great narrative can also be a priori received and not argued statements. Several types of narratives are indicated in the article, namely, the liberal, nationalistic and Marxist. It is observed that the first “great narrative” in the history of Lithuania, formed by Jonas Basanavičius can be called para-scientific. It is peculiar in the fact that having a possibility of functioning in the Soviet times, it mostly spread out in a quantitative manner and became recognisable. The author pays considerable attention to the analysis and research of the Lithuanian history, carried out by Simonas Daukantas and Adolfas Šapoka. This was later continued by Jurgis Lebedys and Zigmas Zinkevičius. These scholars focused on the search of the Lithuanians and the Lithuanian language in old Vilnius. Significant attention is also paid in the article to works of prominent historian Edvardas Gudavičius, who was the first in the historiography to look at the Lithuanian history from the point of view of the world history.

• Bandymas formuoti alternatyvą: lietuviškojo didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Prūsijos Lietuvoje XIX-XX amžių sandūroje / Vasilijus Safronovas. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 23, p. 69-103.
• Istorijos pasakojimo prieštaros Lietuvoje tarpukariu: 1795-1918 metų laikotarpis vadovėliuose / Vasilijus Safronovas. Istorija. 2021, Nr. 123, p. 4-44.
• Kitas Vilnius: fotografo Algirdo Šeškaus "proletarinė" teritorija / Margarita Matulytė. Menotyra. 2023, t. 30, Nr. 4, p. 248-263.
• Kultūriniai lietuviškumo vaizdiniai „Aušroje“ ir moksliniai kontekstai / Auksuolė Čepaitienė. Lietuvos etnologija. 2019, 19 (28), p. 113-139.
• Lietuvos istorijos naratyvai XIX a. dailėje / Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 142-155, 375.
• Museum and historical culture: how is Jewish history included in the museum narrative of Lithuania? / Rūta Šermukšnytė. Revista română de studii baltice şi nordice. 2020, vol. 12, iss. 2, p. 149-162.
• Muziejus kaip istorijos kultūros dalis: žydų istorijos reprezentacijos Lietuvos muziejuose / Rūta Šermukšnytė. Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai / sudarė Hektoras Vitkus, Jolanta Skurdauskienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. P. 96-114.
• Paveldo industrija, arba lietuviški dvaro vaizdiniai XXI amžiuje / Salvijus Kulevičius. Lietuvos istorijos studijos 2022, t. 50, p. 130-145.
• Sunykusios lietuvių civilizacijos pėdsakai Abiejų Tautų Respublikos dirvoje / Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2018, 7, p. 245-268.
• Viduramžių kautynės lietuviškosios visuomenės fokuse / Aurelijus Gieda. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2011, t. 22, p. 103-128.