Proportionality : from the concept to the procedure

LTEuropos Teisingumo Teismo (toliau – ETT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) jurisprudencijoje įtvirtintas proporcingumo principas yra laikytinas vienu iš daugelio „saugiklių“, galinčiu padėti apsaugoti konkretų žmogų nuo pareigūnų, įgaliotų taikyti procesines prievartos priemones, savivalės arba nepagrįsto piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse de jure yra įtvirtinta bendra nuostata, turinti apibrėžti proporcingumo idėją (principą), tačiau dėl šio principo turinio nepakankamo apibrėžtumo šis principas de facto nėra tinkamai bei nuosekliai įgyvendinamas procesines prievartos priemones taikančių baudžiamojo proceso subjektų praktinėje veikloje, o tai savo ruožtu sudaro prielaidas ne tik žmogaus teisių nepagrįstiems suvaržymams, bet kai kuriais atvejais net ir pažeidimams. Pateiktame straipsnyje nagrinėjant ETT, EŽTT, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją siekiama apžvelgti proporcingumo idėjos (principo), kuri yra taikoma baudžiamajame procese, plėtrą, šios idėjos sampratą bei pateikti proporcingumo idėjos (principo) patikrinimo procedūrų apžvalgą. EŽTT, plėtodamas savo praktiką, išplėtojo proporcingumo principo idėją taip, kad dabartiniu metu, vadovaujantis EŽTT teismų praktika, galima per atskirus elementus atskleisti šios idėjos turinį. Tiesa, objektyvumo dėlei reikia pažymėti, jog ir čia proporcingumo principo turinys suvokiamas nevienodai – priklauso nuo šalies tradicijų ir teismų sprendimų. Be to, iš EŽTT praktikos analizės galime pastebėti, jog šis Teismas naudoja proporcingumo idėją kaip priemonę, kuria įmanoma įvertinti taikytų veiksmų ir siekiamo tikslo atitiktį.Manytina, jog proporcingumo idėją (principą) visų pirma reikėtų vertinti ne kaip izoliuotą, aiškiai išreikštą turinį bei formą, turinčią teisinę kategoriją, o kaip į tam tikrą abstraktų, universalų teisinį įrankį, kurį tinkamai ir pagal paskirtį panaudojus įmanoma įvertinti santykį tarp pasirinktų taikyti arba jau taikytinų priemonių bei siekiamų tikslų. Taigi patį proporcingumą reikėtų vertinti kaip balanso tarp pasirinktų taikyti arba jau taikytinų priemonių ir siekiamų ar pasiektų tikslų nustatymo procedūrą. Šios procedūros metu tikrinama, ar proporcingumo idėja (principas) atitinka stricto sensu prasme tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo kriterijus. Teisės doktrinoje siekiant formalizuoti proporcingumo idėjos (principo) patikrinimo procedūrą formuojami vertikalusis bei horizontalusis testai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baudžiamasis procesas; Prievartos priemonės; Proporcingumas; Proporcingumo principas; Žmogaus teisės; Coercive measures; Criminal procedure; Human rights; Proportionality; Proportionality principle.

ENThe present paper deals with an investigation of the conception and development of the idea (principle) of proportionality, the variety of concepts and the procedure for the verification of the principle of proportionality. The genesis of the conception of coercive measures is studied by reviewing the process of the formation of the current principle of proportionality manifested in the historical sources of the law of Prussia, Germany, and the evolution of the principles consolidated in them. The principle of proportionality consolidated in the case-law of the European Court of Justice and of the European Court of Human Rights is analyzed as well. [text from author]