Saviraiškos laisvė v. asmens garbė ir orumas : ar konstitucinga Lietuvos teismų praktika?

LTŠios publikacijos tikslas – identifikuoti saviraiškos laisvės bei asmens garbės ir orumo kolizijų balansavimo ir sprendimo testus Lietuvos teismų praktikoje ir įvertinti, ar naujausi balansavimo ir kolizijų sprendimo testai atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Lietuvos apylinkių ir apeliacinės instancijos teismai spręsdami asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės kolizijos bylas konstituciškai nepagrįstai sureikšmina žinių (faktų ir duomenų) ir nuomonių atskyrimo testą. Dažnai informacijos sraute žinių ir nuomonių atskyrimas yra sunkiai įgyvendinamas, nes skleidžiamoje informacijoje yra tiek žinių, tiek nuomonių elementų. Iškilus tokiai problemai teismas turi taikyti EŽTT jurisprudencijoje suformuotą sąžiningo nuomonės reiškimo testą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos Lietuvos teismai savo sprendimuose nėra linkę gilintis į saviraiškos laisvės bei asmens garbės ir orumo konflikto konstitucinių vertybių ad hoc turinį. Tokio turinio atskleidimas yra būtinas norint tinkamai ad hoc atlikti konstitucinių vertybių balansavimą ir pagrįsti saviraiškos laisvės arba asmens garbės ir orumo konstitucinį ribojimą. Sprendžiant saviraiškos laisvės bei viešųjų asmenų par excellance garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės kolizijos bylas konstituciškai nepagrįstai sureikšminama saviraiškos laisvė reikšti savo nuomonę. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtinta saviraiškos laisvė nėra tinkamai įtvirtinta ordinarinėje teisėje.Reikšminiai žodžiai: Civilinis kodeksas; Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights); Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms); Garbė ir orumas; Konstitucija; Konstitucinis Teismas; Konstitucinė doktrina; Konstitucinė jurisprudencija; Lietuvos Respublikos Konstitucija; Nuomonė; Saviraiškos laisvė; Viešasis asmuo; Visuomenės informavimo įstatymas; Žinia; Žmogaus teisės; Civil code; Constitution; Constitution of the Republic of Lithuania; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Constitutional jurisprudence; European Court of Human Rights; Fact; Freedom of self-expression; Honour and dignity; Human rights; Law on Informing the Public; Opinion; Public figure.

ENThe purpose of this publication is to identify the practice of Lithuanian courts in balancing the contradictions between the freedom of self-expression and personal dignity and honour, while also to identify the tests of their passing such rulings. Furthermore, it is to assess whether or not the latest tests of balancing and passing rulings on this subject are in conformance with the practices of the Constitution of the Republic of Lithuania, the Convention and the European Court of Human Rights. Lithuanian district courts or courts of appeal, when investigating cases of collision of human dignity and honour and freedom of expression, exaggerate the testing of separation of knowledge (facts and data) and opinions on a constitutionally ungrounded basis. The separation of knowledge and opinions in the flow of information is usually difficult to implement, since the provided information contains equal amount of knowledge and opinions. In the event of such a problem, the court must apply the test of honest opinion expression formed in the jurisprudence of the European Court of Human Rights. Lithuanian courts of first instance and appeal courts in their rulings do not tend to go further into the ad hoc content of constitutional values of conflicts of freedom of expression and personal dignity and honour. The revelation of the content is necessary in order to properly perform the balancing of constitutional values and justify the restriction of freedom of expression or personal honour and dignity. When analysing cases of collision freedom of expression and honour and dignity and freedom of expression of public figures par excellence, the court exaggerates the freedom of expression of one’s own opinion in a constitutionally ungrounded manner.

• Teisė / Law
• Vadyba / Management