Konstitucinis paprotys konstitucijos interpretavimo procese
LTKonstitucinės justicijos institucijų veiklos praktiką formuojant oficialiąją konstitucinę doktriną tiesiogiai ir netiesiogiai veikia daugybė faktorių. Straipsnyje analizuojama konstitucinės justicijos institucijos galimybė atsižvelgti į vieną iš faktorių – konstitucinių papročių (konvencijų) turinį. Konstatuojama, kad konstituciniai papročiai, kaip lex non scripta forma, yra nuolatinis mokslinės doktrinos pažinimo objektas. Tačiau taip pat straipsnyje pabrėžiama, kad, būdama mokslinės doktrinos tyrimo objektu, konstitucinių papročių problematika yra atskleista gana prieštaringai. Mokslinėje doktrinoje, net ir pripažįstant tokią teisės raiškos formą, jos egzistencijos dialektinis pagrindimas neperžengia subjektyvumo ribų. Autorius pabrėžia, kad konstitucinių papročių formavimasis sociume yra sudėtingas procesas, vykstantis konstitucinių teisinių santykių subjektų ilgalaikėje bendravimo praktikoje. Konstitucinio papročio konvencinis pobūdis reiškia, kad konstitucinių teisinių santykių subjektų pasirinktą elgesio modelį lėmė ne vienašališkas sprendimas, o tai, kad jis atsirado susitarimo (pacta) pagrindu. Tik susitarimų pagrindu besikartojanti konstitucinių teisinių santykių praktika yra prielaida formuotis konstituciniams papročiams. Straipsnyje konstatuojama, kad oficialiam konstitucijos interpretatoriui – konstitucinės justicijos institucijai – yra prasminga matyti ir nusistovėjusią konstitucinių teisinių subjektų santykių praktiką, kuri mokslinėje doktrinoje gali būti įvardijama konstituciniais papročiais (konvencijomis).Reikšminiai žodžiai: Konstitucijos interpretavima; Konstitucijos interpretavimas; Konstituciniai papročiai (konvencijos); Konstitucinis paprotys; Konstitucinės justicijos institucija; Lex non scripta; Oficiali konstitucinė doktrina; Constitutional conventions; Interperetation of constitution; Interpretation of constitution; Lex non scripta; Official constitutional doctrine.
ENUnwritten constitutional conventions also known as lex non scripta, are under permanent scholarly scrutiny. This does not happen only in the Anglo-Saxon scholarly tradition. When analyzing the issues of unwritten law, a considerable number of representatives of this tradition, starting with W. Blackstone and finishing with contemporary British and American scholars, also talk about the existence of constitutional conventions. It should also be noted that issues pertaining to unwritten law and issues of conventions in particular, are often mentioned and analyzed in the works of scholars of the Roman-Germanic legal tradition. Italian, French, German and Czech scholars take account of constitutional conventions, analyze their features and hold discourse on their future. However, in the course of scholarly debate, the issues of constitutional conventions have been dealt with in a fairly controversial manner. Even though individual scholars recognize constitutional conventions, the variety of opinions and conceptions is too large to form a uniform understanding. The development of constitutional conventions in society is a complex process which takes place among the subjects of constitutional legal relations in the form of continuous dialogue. Scholarly doctrine uses such terms as constitutional customs (the scholarly doctrine of continental Europe) and constitutional conventions (Anglo-Saxon scholarly doctrine).The term convention is extremely informative, as it reveals the principle used to form constitutional conventions i.e. it emphasizes the importance of agreement. The conventional character of customs means that rather than being a unilateral decision, the behavior by the relevant parties originated on the grounds of an agreement. Behavior patterns of non-conventional character can not be sustainable because of their nature. The legal power of the Constitution ensures that the lex scripta and all other non-legal norms are unable to distort or in any other way ignore constitutional regulation. Thus while recognizing that constitutional conventions may exist, we must also recognize that they do not have a supreme regulatory function. One should resort to unwritten law to determine the modus operandi of the subjects of constitutional legal relations only when a particular question of constitutional legal regulation is left unresolved by following the explicit wording (expressis verbis) of the Constitution or the contents of official constitutional doctrine. In the case of competing legal norms, the choices made by the subjects in question should be determined by the Constitution and laws rather than unwritten law (including constitutional conventions). Conventions i.e. agreements between relevant parties may only be possible provided they are in line with the Constitution and legal acts of lower legal power. Practice, recurrent on the grounds of agreements, is a prerequisite for the creation of constitutional conventions. [text from author]
- Konstitucijos hermeneutika : teisės ir filosofijos sintezė / Gediminas Mesonis. Logos (Vilnius). 2009, 58, p. 36-43.
- Moralės normos konstituciniuose teisiniuose santykiuose / Gediminas Mesonis, Kazimieras Meilius. Jurisprudencija. 2002, Nr. 31 (23), p. 5-13.
- Steigiamosios ir įsteigtosios valdžių konstitucinė skirtis / Darius Butvilavičius. Socialinių mokslų studijos. 2009, Nr. 2, p. 79-99.
- Valstybės valdymo forma konstitucinėje teisėje: Lietuvos Respublika Vidurio ir Rytų Europos kontekste / Gediminas Mesonis. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 231 p.
