LTLaikinųjų apsaugos priemonių tarptautiniame arbitraže taikymas laiku gali turėti lemiamos reikšmės galimybei įvykdyti arbitražo sprendimą, ypač tais atvejais, kai arbitražo proceso metu arba iki jam prasidedant iškyla poreikis apsaugoti kurios nors iš šalių turtą arba užtikrinti esamų įrodymų saugumą. Nepaisant to, kad 2006 m. UNCITRAL Tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinis įstatymas buvo papildytas svarbiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tarptautiniame arbitraže nuostatomis, šių klausimų teisinis reglamentavimas Lietuvoje remiantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymu liko nepasikeitęs. Todėl šis straipsnis yra skirtas: atlikti laikinųjų apsaugos priemonių prieinamumo, taikymo ir įgyvendinimo tarptautiniame arbitraže esamos teisės doktrinos bei tarptautinės praktikos trumpą analizę; išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo tarptautiniame arbitraže teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką Lietuvoje vertinant jų atitikimą šiuolaikinei teisės doktrinai ir tarptautinio arbitražo srities tarptautinei praktikai.Straipsnio pabaigoje autorė pateikia išvadas, jog: esamos LR Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos nepagrįstai riboja arbitražo teismo galias taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tendencingai nukreipia arbitražinio susitarimo šalis į teismą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui; arbitražinio susitarimo šalys neturi Lietuvoje realaus pasirinkimo, į kurį iš dviejų subjektų – arbitražą ar teismą – kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir yra priverstos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti rinktis teismus, todėl Lietuvos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arbitražo procese modelis gali būti apibūdintas kaip „teisminis modelis su nežymiomis išimtimis“; Niujorko Konvencijos pavyzdžiu esamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos tiesiogiai nustato tik užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje procedūras, todėl LR Civilinio proceso kodeksas neleidžia pripažinti ir vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražų procesinius dokumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu jie neturi galutinio arbitražo sprendimo formos. Autorės šiame straipsnyje atliktas mokslinis tyrimas leido teigti, kad esamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo tarptautiniame arbitraže teisinis reglamentavimas ir teismų praktika Lietuvoje neatitinka šiuolaikinės pasaulinės teisės doktrinos reikalavimų bei tarptautinio arbitražo tarptautinės praktikos nuostatų, todėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose būtina atlikti esminius, straipsnyje autorės pasiūlytus pakeitimus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Draudimas kreiptis su ieškiniu į teismą; Komercinio arbitražo įstatymas; Laikinosios apsaugos priemonės; Tarptautinis arbitražas; UNCITRAL Pavyzdinis tarptautinio komercinio arbitražo įstatymas; Anti-suit injunctions; Enforcement; Interim measures; International arbitration; Law on Commercial Arbitration; UNCITRAL Model Law on International Commercial Arbitration.
ENIn international arbitration, timely application and enforcement of interim measures can have a substantial effect on the possibility of the enforcement of final arbitration award, especially when issues relating to the protection of assets or evidence arise before or during the course of arbitration proceedings. Though the substantive amendments to the UNCITRAL Model Law on International Commercial Arbitration concerning the application and enforcement of interim measures in international arbitration were made in 2006, the legal regulation of these matters in Lithuania by the Law on Commercial Arbitration remained as previous. Hence, the purpose of this article is to provide a brief analysis of the contemporary universal legal doctrine and international practice regarding the availability, application and enforcement of interim measures in international arbitration; to examine and evaluate the Lithuanian law and court practice, their compliance with the analyzed contemporary universal legal doctrine and international practice on the application and enforcement of interim measures in international arbitration. [text from author]