LTŠio tyrimo tikslas – išanalizuoti ir nustatyti darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu probleminius teorijos bei praktinio taikymo aspektus, galimas Lietuvos Respublikos darbo kodseksas (toliau – DK) normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, tobulinimo perspektyvas, suformuluoti ir pateikti rekomendacijas dėl DK normų pakeitimo. Pasirinkta tema, susijusi su darbo sutarties nutraukimu darbuotojo pareiškimu, aktuali tuo, jog šis klausimas nėra plačiai išanalizuotas ir išnagrinėtas teisinėje literatūroje, o darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu pagrindai yra vieni iš dažniausiai praktikoje pasitaikančių darbo sutarties nutraukimo pagrindų. Kaip rodo teismų praktika, ginčų dėl darbo sutarčių nutraukimo darbuotojo pareiškimu skaičius teismuose yra pakankamai didelis, dėl to galima teigti, kad šie iš pirmo žvilgsnio labai aiškiai suformuluoti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai kelia nemažai praktinio taikymo problemų. Atlikus teisinio reglamentavimo ir praktinio taikymo analizę padarytos išvados, jog nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu labai svarbu nustatyti, ar yra tikroji darbuotojo valia nutraukti darbo santykius, teikiami pasiūlymai ilginti įspėjimo apie būsimą darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu terminus, nustatyti apribojimus darbuotojo iniciatyba nutraukti terminuotą sutartį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atleidimas iš darbo; Darbo sutartis; Darbo sutartis, darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu; Employment contract; Termination of the employment contract; Termination of the employment contract upon the notice of an employee.
ENThe theoretical aspects and practical application of the termination of an employment contract upon an employee’s notice are analyzed in the paper. An employee can terminate an employment contract by his/her notice either without specifying any reason or due to some serious reasons. The problems of the regulation of the grounds for the exipiry of an employment contract are discussed and analyzed by comparison with the corresponding regulations in other European countries. Rulings of the Supreme Court of the Republic of Lithuania are discussed to reveal the problems existing in practice. Conclusions and suggestions for the improvement of laws providing conditions for homogeneous interpretation of legal provisions are presented. [From the publication]